Seimas pritarė rezoliucijai, kuria Lietuvos komunistų partija pripažįstama nusikalstama organizacija. Panaši rezoliucija buvo pateikta Seimui dar prieš dvejus metus, tačiau tąsyk valdančiųjų pastangomis buvo atmesta ir nesvarstyta, net nepabandžius išklausyti argumentų, nepasistengus suprasti jos reikšmės. Šį kartą tik vienas Seimo narys balsavo prieš.
„Šiandien priimta rezoliucija – istorinės svarbos. Taip yra ne tik žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, nes pagaliau yra konstatuota istorinė tiesa – SSKP padalinys Lietuvos komunistų partija, kaip organizacija, yra atsakinga už okupacinio režimo diktatūrą, suteikė „stogą“ nusikaltimams bei represijoms prieš Lietuvos piliečius ir juos organizavo. Šiandien, kai Putino režimas Rusijoje daro viską, kad „išplautų“ Stalino nusikaltimus, atgaivintų hibridinę našistinę-komunistinę ideologiją ir pateisintų agresiją prieš kaimynus, Lietuvos tartas žodis labai aiškus – Lietuvoje komunistinės ideologijos atgaivinti nepavyks“, – sako vienas iš rezoliucijos teikėjų Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis.
1998 m. liepos 16 d. įstatymas „Dėl SSRS Valstybės Saugumo Komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ minėtos saugumo struktūros buvo pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą okupuotoje Lietuvoje. Taigi prieš beveik 20-metį pagrindiniai okupacinio režimo įtvirtinimo ir teroro vykdymo instrumentai buvo aiškiai įvardinti kaip nusikalstami, tad jų vieta mūsų tautos ir valstybės istorijoje yra aiški.
Pasak A. Ažubalio, to iki šiol nebuvo padaryta su struktūra, kuri okupacijos laikotarpiu priiminėjo sprendimus ir formulavo įsakymus bei užduotis. Nereikia daug įrodinėti, kad ne tik vykdytojai atsakingi už nusikaltimus, bet ir tie, kurie davė nurodymą tai daryti.
Seimo posėdžių salėje sakydamas kalbą, A. Ažubalis pabrėžė, kad LKP nusikalstama organizacija pripažinti reikėjo pirmiausia todėl, kad turime rimtų problemų su savo istorine atmintimi, tam tikra prasme į sovietinės okupacijos laikotarpį žiūrime susidvejinusiai: nors bendrai suvokiama, kad okupacija buvo vienas kruviniausių ir skaudžiausių mūsų istorijos tarpsnių, tuo pačiu neišsivaduojame iš dalies visuomenės sovietinės nostalgijos.
Seimo priimtas dokumentas svarbus ir siekiant vieningos Europos istorinės atminties, kadangi nacistinių ir komunistinių nusikaltimų vertinimas Vakarų ir Rytų Europoje vis dar yra kardinaliai skirtingas, pirmiausiai, dėl nevienodų istorinių patirčių. Vien tik komunistų partijos uždraudimas savaime nepaaiškina, dėl kokių priežasčių ši organizacija mūsų valstybėje nėra priimtina, kai tuo tarpu komunistų partijos laisvai veikia kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.
„Įvardindami, kad okupacinio laikotarpio nusikaltimai buvo vykdomi ne abstrakčių „sovietų“, o valdžią ir galią turėjusios komunistų partijos sprendimais, įtvirtiname šią istorinės atminties tezę aukščiausiu lygmeniu. Jeigu ne tik nacistiniai nusikaltimai, bet ir pati Vokietijos nacionalsocialistų partija buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo proceso metu, tai tas pats neįvyko su SSKP ir jos padaliniais Sovietų Sąjungos okupuotose valstybėse. Tad tą turi padaryti pačios valstybės, kad nusikaltimų vykdytojus, prieš jas ir jų tautas, pačios valstybės aiškiai įvertintų teisiškai“, – pažymėjo A. Ažubalis.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad ja sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o ne konkrečių asmenų, įskaitant ir jai priklausiusių. Asmeninės atsakomybės už nusikalstamas veikas vertinimas ir toliau yra sprendžiamas galiojančiais baudžiamojo kodekso ir kitais teisės aktais. Tad komunistų partijos kaip juridinio asmens pasmerkimas nėra niekaip nukreiptas prieš atskirus žmones ir kitoks rezoliucijos turinio interpretavimas būtų klaidingas.
