Politika ir muzika jau seniai žengia koja kojon. Vieni atlikėjai savo kūriniais protestuoja prieš karus, korupciją ar autoritarinius režimus, kiti – pasitelkia satyrą, kad atkreiptų dėmesį į valdžios sprendimų pasekmes. Tačiau vien dainos žodžių nepakanka, svarbią žinutę neša ir muzikinis klipas. Jis idėjas paverčia vaizdais, simboliais ir istorijomis, kurios įsirėžia į atmintį ne mažiau nei pati muzika.
Šiame sąraše pristatome 10 muzikinių klipų, kurie sukelia karštas diskusijas, kritikuoja valdžią ir taikliai atspindi tam tikro laikmečio politinę atmosferą. Vieni jų tapo protesto simboliais, kiti – kultūriniais reiškiniais, o kai kurie net ir šiandien išlieka aktualūs. Nuo atviros kritikos iki subtilių metaforų – tai klipai, įrodantys, kad muzika gali būti ne tik pramoga, bet ir galingas politinio komentaro įrankis.
10. DJ Shadow – „Nobody Speak“
Jeigu politikai nesutarimus spręstų taip, kaip tai vaizduojama klipe „Nobody Speak“, svarbiausi pasaulio lyderių susitikimai primintų profesionalių imtynių turnyrus. 2016 metais išleistas DJ Shadow ir hiphopo dueto „Run The Jewels“ bendras kūrinys tapo vienu įsimintiniausių politinės satyros muzikinių klipų per pastarąjį dešimtmetį. Klipo veiksmas – prabangioje konferencijų salėje, kur prie derybų stalo susėda JAV ir Jungtinės Karalystės delegacijos. Tačiau diplomatinė ramybė trunka neilgai – netrukus politikų ginčas perauga į masines muštynes, kuriose skraido kėdės, dūžta stiklai, o kostiumuoti pareigūnai vienas kitą talžo skėčiais ir kumščiais. Iš pirmo žvilgsnio klipas atrodo kaip komedija, tačiau jo žinutė gerokai gilesnė. Vaizdo įraše pašiepiamas politinis teatras, kuriame viešai deklaruojamos diplomatinės vertybės slepia asmenines ambicijas, ego kovas ir galios troškimą. Klipe politikai vaizduojami ne kaip racionalūs valstybės vadovai, o kaip impulsyvūs ir emocijų valdomi veikėjai, kurie vos praradę savitvardą grįžta prie primityviausio konflikto sprendimo būdo – fizinės jėgos. Klipas buvo nufilmuotas Kijeve. Pastate, kuris per 2014 metų Euromaidano revoliuciją tapo vienu svarbiausių protestų centrų. Ypatingai taikli yra ir pati klipo ironija. Kol salėje vyksta visiškas chaosas, apsaugos darbuotojai stengiasi išlaikyti rimtį, tarsi visa tai būtų įprasta politinio proceso dalis. Tokiu būdu kūrėjai siunčia žinutę, kad už oficialių kalbų, spaudos konferencijų ir diplomatinio etiketo dažnai slypi ne ką mažiau agresyvios galios kovos. Praėjus dešimtmečiui, šis klipas išlieka aktualus priminimas, kad politika kartais labiau primena chaotišką spektaklį nei racionalų dialogą.
9. M..I.A. – “Borders”
Kai 2015–2016 metais Europą pasiekė didžiausia migrantų ir pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, daugelis politikų kalbėjo apie nacionalinį saugumą. Tačiau britų atlikėja M.I.A. nusprendė atkreipti dėmesį į kitą šios istorijos pusę – žmones, kurie rizikuoja savo gyvybėmis ieškodami saugumo ir geresnio gyvenimo. Muzikiniame klipe matome šimtus žmonių, bėgančių per dykumas, lipančių per spygliuotų vielų tvoras ir plaukiančių perpildytomis valtimis. Vienoje iš scenų migrantai savo kūnais suformuoja žodį „LIFE“ („Gyvenimas“), taip pabrėždami pagrindinę klipo mintį – šie žmonės nekovoja dėl prabangos ar privilegijų, jie tiesiog siekia išgyventi. Klipe gausu simbolikos: M.I.A. stovi ant žmonių suformuotos valties, vaikšto vandens paviršiumi, o aplink ją nuolat matome minias pabėgėlių. Šie vaizdai primena biblines istorijas ir leidžia atlikėjai tapti savotišku migrantų balsu. M.I.A. kelia nepatogų, tačiau svarbų klausimą: kodėl vienų žmonių gyvybės atrodo vertingesnės už kitų? Būtent dėl šios priežasties „Borders“ muzikinis klipas tapo stipriu politiniu pareiškimu apie vieną didžiausių XXI amžiaus humanitarinių krizių.
8. Run The Jewels ft. Zack de la Rocha – „Close Your Eyes (And Count to F**k)“
Kartais muzikiniam klipui nereikia nei specialiųjų efektų, nei sudėtingo siužeto. Pakanka dviejų žmonių ir vienos kovos. Būtent tokiu principu sukurtas 2015 metais pasirodęs „Run The Jewels“ kūrinio „Close Your Eyes (And Count to F**k)“ klipas. Jis tapo vienu stipriausių politinių pareiškimų apie rasizmą ir policijos smurtą Jungtinėse Valstijose. Pats kūrinys kalba apie korupciją, socialinę nelygybę ir sistemines problemas, kurios ilgus metus kelia įtampą Amerikos visuomenėje. Muzikiniame klipe matome baltaodį policijos pareigūną ir juodaodį vyrą, įsivėlusius į žiaurią fizinę kovą. Nė vienas negali laimėti, bet nė vienas nesitraukia. Ši kova tampa simboliu ilgalaikiam konfliktui tarp teisėsaugos ir visuomenės, kuris nuolat kartojasi ir, atrodo, neturi pabaigos. Klipas pasirodė dar prieš „Black Lives Matter“ judėjimui pasiekiant kulminaciją, tačiau buvo įvertintas kaip vienas taikliausių to laikotarpio socialinės įtampos atspindžių.
7. Arcade Fire – „We Exist“
Ne visi politiniai muzikiniai klipai pasakoja apie rinkimus, karus ar valdžios korupciją. Kartais politika tampa ir kova už teisę būti savimi. Būtent tai transliuoja 2014 metais išleistas grupės „Arcade Fire“ kūrinio „We Exist“ vaizdo klipas, nagrinėjantis LGBT+ bendruomenės pripažinimo temą. Klipe pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Andrew Garfieldas, geriausiai žinomas dėl žmogaus-voro vaidmens. Jis įkūnija jauną žmogų, bandantį atrasti savo tapatybę visuomenėje, kurioje vis dar susiduria su atstūmimu. Viso klipo metu matome jo vidinę kovą, baimę ir siekį būti priimtam tokiam, koks jis yra. Jau pats dainos pavadinimas „We Exist“ tampa paprastu, bet galingu pareiškimu – mes egzistuojame ir turime teisę būti matomi. Klipas sukėlė nemažai diskusijų. Dalis LGBT+ bendruomenės kritikavo kūrėjus dėl sprendimo pagrindiniam vaidmeniui pasirinkti ne translytį aktorių, tačiau kiti gynė teigdami, kad svarbiausia buvo perteikti pačią žinutę. Tai jautrus ir emociškai stiprus kūrinys, primenantis, kad politika neapsiriboja parlamentais ar rinkimais. Kartais ji prasideda nuo paprasto žmogaus noro gyventi be baimės būti savimi.
6. „Ногу Свело! – Гимн Обреченных (Гойда, Орки!)” “Pasmerktųjų himnas (Goida, Orkai!)”
Rusijos roko grupė „Ногу Свело!“ po 2022 metų tapo viena garsiausių Kremliaus režimo kritikių Rusijos muzikos pasaulyje. Grupės lyderis Maksimas Pokrovskis ne kartą viešai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, o kūrinys „Гимн Обречённых (Гойда, Орки) tapo vienu aštriausių jo politinių pareiškimų. Muzikiniame vaizdo klipe gausu absurdo ir propagandos parodijų. Jame matomi agresyviai nusiteikę veikėjai, militaristiniai simboliai ir perdėtai teatrališki vaizdai, kurie primena Rusijos televizijos kuriamą realybės versiją. Tačiau visa tai pateikiama taip hiperbolizuotai, kad propaganda ima atrodyti ne grėsminga, o absurdiška ir juokinga. Klipas atvirai kritikuoja visuomenės dalį, kuri nekritiškai priima valdžios skleidžiamus naratyvus apie karą, didybę ir „istorinę misiją“. Kūrėjai parodo, kaip propaganda gali paversti žmones minia, kuri nebekelia klausimų ir aklai kartoja valdžios šūkius. Dėl savo tiesmuko tono ir atviros Kremliaus kritikos šis klipas tapo vienu ryškiausių Rusijos opozicinės muzikos pavyzdžių nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
5. Beyoncé – „Formation“
2016 metais pasirodęs Beyonce kūrinio „Formation“ vaizdo klipas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip prabangus ir stilingas muzikinis įrašas. Tačiau po ryškiais vaizdais slypi stipri žinutė apie rasinę nelygybę ir policijos smurtą Jungtinėse Valstijose. Klipe gausu nuorodų į Naująjį Orleaną ir 2005 metais miestą nusiaubusį uraganą „Katrina“, kurio padarinius ypač skaudžiai pajuto juodaodžių bendruomenės. Vienoje ryškiausių scenų Beyonce stovi ant apsemto policijos automobilio, kuris pamažu grimzta po vandeniu. Tuo tarpu jau kitoje scenoje mažas juodaodis berniukas šoka priešais rikiuotę policininkų, o ekrane pasirodo užrašas „Stop Shooting Us“ („Nustokite mus šaudyti“). Tačiau „Formation“ nėra vien protestas. Klipas kartu švenčia juodaodžių kultūrą ir istoriją. Beyonce sąmoningai centre iškelia juodaodes moteris, jų grožį, stiprybę ir vaidmenį visuomenėje. Taip ji sujungia politinę kritiką su pasididžiavimu savo šaknimis ir bendruomene. „Formation“ tapo svarbiu kūriniu „Black Lives Matter“ judėjimo laikotarpiu ir iki šiol laikomas vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip popmuzika gali tapti politinio aktyvizmo forma. Tai klipas, kuris vienu metu ir švenčia, ir protestuoja.
4. Childish Gambino – „This Is America“
2018 metais pasirodęs „This Is America“ vaizdo klipas akimirksniu tapo pasauline sensacija. Vos per kelias dienas milijonai žmonių bandė iššifruoti jame paslėptas simbolines žinutes. Iš pirmo žvilgsnio klipas atrodo chaotiškas: dainininkas Gambino šoka ir linksmina žiūrovą, tačiau fone vyksta riaušės. Vienoje labiausiai aptarinėtų scenų atlikėjas nušauna gitaristą, o vėliau ir bažnytinį chorą. Šie vaizdai nėra atsitiktiniai – jie simbolizuoja ginklų kultūrą, rasinį smurtą ir visuomenės polinkį daugiau dėmesio skirti pramogoms nei tikrosioms problemoms. Klipas kritikuoja paradoksalią Amerikos realybę, kurioje linksmybės, popkultūra ir socialiniai tinklai užgožia diskusijas apie rasizmą ir policijos brutalumą. Kol žiūrovo dėmesys sutelkiamas į šokius, fone vykstančios tragedijos lieka beveik nepastebėtos, būtent tokį efektą ir siekė parodyti kūrėjai. „This Is America“ tapo ne tik muzikiniu hitu, bet ir rimtu politniu komentaru apie šiuolaikinę Ameriką. Tai klipas, kuris priverčia žiūrovą ne tik klausytis muzikos, bet ir atidžiai stebėti, kas vyksta aplinkui.
3. Little Big – „LollyBomb“
Jeigu Šiaurės Korėjos propaganda kada nors susitiktų su absurdišku interneto humoru, rezultatas greičiausiai atrodytų kaip „Little Big“ klipas „LollyBomb“. 2017 metais išleistas kūrinys tapo tarptautine sensacija dėl savo provokuojančio ir itin satyriško požiūrio į Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-uną. Klipe pagrindinį vaidmenį atlieka garsus Kim Jong-uno antrininkas Howardas X. Siužetas prasideda oficialiame valstybiniame pokylyje, kur lyderio dėmesį netikėtai patraukia ne žmogus, o balistinė raketa. Netrukus tarp jų užsimezga komiškai romantizuoti santykiai – Kim ir raketa leidžia laiką kartu, linksminasi vakarėliuose ir tampa neišskiriami. Vis dėlto už absurdiško humoro slypi gana aiški politinė žinutė. Klipe pašiepiamas Šiaurės Korėjos režimo apsėdimas branduoliniais ginklais. Raketa čia vaizduojama kaip didžiausia diktatoriaus meilė, kuriai jis skiria daugiau dėmesio nei savo šalies žmonėms. Tokiu būdu kūrėjai kritikuoja militarizmą ir autoritarinę valdžią, kurios prioritetai dažnai nutolsta nuo paprastų piliečių problemų. „LollyBomb“ išsiskiria tuo, kad rimtas politines temas pateikia ne per protestą ar pyktį, o per groteską ir juoką.
2. Pussy Riot – „Make America Great Again“
Grupė „Pussy Riot“ pasaulyje išgarsėjo ne tik dėl kuriamos muzikos, bet ir dėl savo drąsių politinių pareiškimų prieš Vladimiro Putino režimą. 2012 metais grupės narės buvo įkalintos už protestinį pasirodymą Maskvos katedroje, todėl jų vardas tapo pasipriešinimo autoritarizmui simboliu. Tačiau 2016 metais jų akiratyje atsidūrė ne Kremlius, o tuometinis kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Kūrinys „Make America Great Again“ pavadintas pagal garsųjį Trumpo rinkimų šūkį. Klipe vaizduojama visuomenė, kurioje klesti smurtas, diskriminacija, neapykanta mažumoms ir autoritarinės tendencijos. Vaizdo įrašo herojės susiduria su represijomis. Nemažai scenų primena pasaulį, kuriame baimė ir susiskaldymas tampa kasdienybe. Kaip ir daugelyje „Pussy Riot“ darbų, čia gausu provokuojančių vaizdų, politinės satyros ir tiesioginių užuominų į žmogaus teisių problemas. Grupė siekė parodyti, kad populizmas ir radikali retorika gali kelti pavojų demokratinėms vertybėms ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose. „Make America Great Again“ sulaukė daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų, tačiau dar kartą įrodė, kad „Pussy Riot“ nebijo kritikuoti įtakingų politikų nepriklausomai nuo šalies.
1. Apashe ft. Alina Pash – „Kyiv“
Pirmoje sąrašo vietoje puikuojasi ukrainiečių atlikėjos Alinos Pash kūrinys „Kyiv“. Tai nepaprastas muzikinis vaizdo klipas, tai – meilės laiškas Ukrainai, sukurtas karo niokojamame Kyjive. Visa kūrybinė komanda – operatoriai, šokėjai, aktoriai ir kiti menininkai – buvo ukrainiečiai. Filmavimo metu kūrėjai naktis leisdavo slėptuvėse dėl oro pavojaus signalų, o rytais grįždavo į aikštelę tęsti darbų. Vaizdo klipe atsiskleidžia ne karo griuvėsiai, o gyvybinga Ukrainos kultūra, menas ir žmonės. Kūrėjai sąmoningai pasirinko parodyti šalį ne kaip auką, o kaip kūrybingą, stiprią ir nepalaužiamą valstybę. Alinos Pash vokalas ir įspūdingi vizualiniai sprendimai sukuria atmosferą, kurioje susipina skausmas, pasididžiavimas ir viltis. „Kyiv“ primena, kad už kasdienių naujienų antraščių slypi milijonai žmonių, kurie ir toliau kuria, svajoja bei gyvena net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Tai kūrinys apie kultūros, laisvės ir žmogiškojo ryžto svarbą. Būtent todėl „Kyiv“ pelnytai užima pirmąją vietą šiame įsimintiniausių politinių muzikinių klipų dešimtuke.
