Visuotinio šaukimo įvedimo svarstymas yra numatytas Vyriausybės programoje. Šį klausimą naujienų portalui KaunoZinios.lt pakomentavo Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento Sistemos plėtros skyriaus vedėja Kristina Šapkinaitė.
Susisiekus su moterimi, ji teigė, jog Krašto apsaugos ministerijoje yra numatyta atlikti detalų galimybių vertinimą iki šių metų pabaigos. Po to reikėtų laukti diskusijų pradžios Vyriausybėje arba Seime: „Toks sprendimas tikrai apverstų aukštyn kojom ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės gyvenimą. Todėl didžiausias rūpestis – tinkamai tam pasirengti ir vengti skubotų sprendimų.“
Pasak K. Šapkinaitės, tai apima ne tik finansinių kaštų skaičiavimus, bet ir kitus aspektus – kokio amžiaus jaunuoliai bus šaukiami, koks galimas jų skaičius susidarytų. Taip pat, ar bus išlaikytas atleidimas nuo tarnybos dėl aukštojo mokslo, kaip yra dabar, ir kaip užtikrinti, kad kuo mažiau jaunuolių vengtų tarnybos.
Kitas svarbus klausimas – kaip pritaikyti kariuomenės mokymo, apgyvendinimo infrastruktūrą ir pan. „Taip pat labai svarbu – ar visuotinis šaukimas būtinai turi apimti tarnybą su ginklu? Žiūrint į kai kurių kitų valstybių patirtį (pvz. Vokietiją), ten yra labai neblogai išplėtotas alternatyviosios tarnybos institutas, kai jaunimas po mokyklos baigimo gali rinktis – ar atlikti tarnybą kariuomenėje, ar kitą valstybei naudingą veiklą (ligoninės, senelių namai ir pan.).“ – kalbėjo ministerijos atstovė.
Julijos Misinaitės / Lietuvos krašto apsaugos ministerijos nuotr.
K. Šapkinaitė, paklausta apie privalomąjį moterų šaukimą į kariuomenę, teigė jog tai yra neatsiejama nuo visuotinio šaukimo klausimo: „Iki šiol, matyt, kaip valstybė nebuvome tam „pribrendę“, nors šiuo metu merginos gali tarnauti ir tai daro savanoriškai. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė nemato rimtų priežasčių, kodėl šaukimas neturėtų būti visuotinis. Tačiau šis sprendimas – nebe Krašto apsaugos sistemos rankose. Bus matyti, kaip pasisuks diskusijos politiniame lygmenyje.“
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Šiais metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti buvo pašaukti 3 537 vaikinai.