Pasaulinę klimato kaitą lemia daugybė veiksnių – nuo žemės orbitos nukrypimų, iki žmogaus ūkinės veiklos. Nors Lietuvoje į atmosferą išmetamas palyginti nedidelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, šalies indėlis įgyvendinant tarptautinius kovos su klimato kaita susitarimus yra pakankamai didelis. Tam reikalingos ne tik technologijos, bet ir specialistai.
Bendras tarptautinės bendruomenės siekis, kad vidutinės pasaulio temperatūros pokytis būtų gerokai mažesnis nei 2°C ir neviršytų 1,5°C, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu.
Sutariama, kad siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, dažniausiai susijusius su energijos gamybai naudojamo kuro deginimu, būtina užtikrinti ūkinės veiklos pertvarkymą ir didinti jos efektyvinimą.
Būtina diegti mažiau aplinką teršiančias technologijas, naudoti švaresnius pirminius energijos išteklius, pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių ir gausesnio aplinką tausojančių technologijų panaudojimo, skatinti žmonių socialinę atsakomybę. Tačiau tam reikalingos įvairios politinės, teisinės ir ekonominės priemonės.
Klimato kaitos mažinimas: ekonominės priemonės
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) ekspertė, doc. dr. Inga Konstantinavičiūtė pažymi, kad įgyvendindama klimato ir energetikos politiką, ES užsibrėžė iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES teritorijoje išmetamų teršalų kiekį, lyginant su 1990 m. rodikliais. Toks pat tikslas keliamas ir Europos energetikos sąjungai, kuri siekia užtikrinti, jog Europoje būtų tiekiama saugi, įperkama ir švari energija.
„Priimti teisės aktai, kurių paskirtis – didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Tuo tikslu taikomos ir ekonominės priemonės: investicijų subsidijos, neapmokestinimas ar mokesčių mažinimas, mokesčių grąžinimas, paramos schemos AEI įsipareigojimams vykdyti, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemos, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus“, – teigia I.Konstantinavičiūtė.
„Be to, ES šalims siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamo CO2 kiekį, sukurta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje dalyvaujančios veiklos savarankiškai sprendžia, kokiu mastu ir kokias aplinkosaugines priemones įgyvendinti“.
Pasak KTU EEF mokslininko, prof. dr. Sauliaus Gudžiaus, energetikoje yra reikalingi tvarūs technologiniai ir ekonominiai sprendimai, užtikrinantys apsirūpinimo energija saugumą bei platesnį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą.
„Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra ne tik mažina CO2 emisiją, bet skatina naujų inovatyvių sprendimų įvairioms ūkio šakoms kūrimą ir diegimą. Šiam tikslui pasiekti reikalingos aukšto lygio technologijos sumaniems energetikos tinklams, įgalinančios efektyviau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius“, – sako S. Gudžius.
„Naujos energijos kaupimo priemonės skatina vartotojus ne tik apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos išteklių bet ir dalyvauti elektros rinkoje ir iš to gauti papildomas naudas, plačiau naudoti alternatyvų kurą transporte. Būtina nepamiršti ir energetinį efektyvumą didinančių priemonių, t. y., energetiškai efektyvių buitinių prietaisų, modernių statybos technologijų. Juk brangiausia energija – sutaupyta energija“.
Profesorius pabrėžia: be technologinių iniciatyvų būtini ir kompetentingi specialistai, sugebantys šias technologijas diegti, bei kurti naujus rinkos modelius jų plėtros skatinimui.
Studijos – galvojantiems apie perspektyvią ateitį
„Nors esu ekonomistas, per artimiausius dešimt metų labiausiai norėčiau save matyti matuojantis profesiją energetikos srityje“, – teigia KTU magistrantas Mykolas Paškauskas, patvirtinantis, kad energetika ir ekonomika – viena nuo kitos neatsiejamos sritys.
Magistrantūros programą „Energijos technologijos ir ekonomika“ nuo 2015 metų KTU vykdo ir Vilniuje. Perspektyvi ir patraukli, tarpdiscipliniškumu pagrįsta studijų programa kiekvienais metais pritraukia vis daugiau studentų.
„Visuomet norėjau studijuoti KTU, nes buvau tikras, kad čia studijos kokybiškiausios. Tačiau Vilniaus nenorėjau palikti. Todėl KTU paskelbus studijų organizavimą Vilniuje, visos abejonės dėl antros pakopos studijų pasirinkimo išnyko. Svarbiausia, kad radau studijų programą, atitinkančią mano norą tobulėti srityje, kurioje man gerai sekasi ir kuri šiuo metu yra perspektyviausia – energetikoje“, – sako M. Paškauskas.
Jį žavi įtraukiančios diskusijos paskaitų metu ir betarpiškas dėstytojų bendravimas energetikos ir ekonomikos klausimais. „Kokybiškai sudaryta studijų programa, įdomūs, aktualūs bei tarpusavyje susiję studijų moduliai, išlaikomas balansas tarp socialinių ir inžinerinių temų ir žinoma, dėstytojų-praktikų dalinimasis ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis garantuoja pateisintus studijų programos studentų lūkesčius“.
Studijų programa „Energijos technologijos ir ekonomika“ aktuali specialistams, kurie planuoja ateityje prisidėti prie atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtros ne tik energetiniu, bet ir ekonominiu požiūriu.
