Liepos 24 dieną karalienės Elžbietos II-osios ranką pabučiavęs bei naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirminiku tapęs Boris‘as Johnson‘as neslepia savo ambicingų planų sušvelninti šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Per pirmą viešąją kalbą naujasis ministras pirmininkas spinduliavo pasitikėjimu savimi bei kartojo turįs planą pasiekti susitarimą su Briuseliu, kuris garantuotų Jungtinei Karalystei karinį bei ekonominį saugumą, bendradarbiaujant su Europos Sąjunga. Tačiau ar išties ministro pirminiko užmojai yra įgyvendinami ir realūs?
Didžioji Britanija buvo suplanavusi „žūtbūt“ palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną. Jei ir nebus pasiekta jokio susitarimo, kuris sušvelnintų pasitraukimą ekonominiu atžvilgiu, pasitraukimas yra neišvengiamas bei įvyks. Tačiau Boris‘as Johnson‘as pavadino pasitraukimą mirusiu ir teigia, jog turi savo planą, kuris padės sušvelninti pasitraukimo pasėkmes abiems pusėms, pirmiausia užtikrindamas teises Europos piliečiams viešintiems ar gyvenantiems Anglijoje.
„Mes pasieksime naują susitarimą, geresnį susitarimą, kuris maksimaliai padidins galimybes, leisdamas pasiekti naują abipusę partnerystę. Kuri būtų paremta laisva prekyba bei abipuse parama. Aš esu visiškai įsitikinęs bei tikiu, jog per 99 dienas mes tai įgyvendinsime“, – per pirmąją viešąją kalbą pareikškė naujas ministras pirmininkas Boris‘as Johnson‘as.
Pasitraukimo sutartis buvo sudaryta Jungtinės Karalystės bei Europos Sąjungos, derantis dėl sąlygų taikomų Anglijos pasitraukimo iš Europos metu. Vienas iš sutarties įsipareigojimų buvo Anglijos pasižadėjimas sumokėti „skyrybų mokestį“, kurio suma buvo numatyta ape 39 milijardus svarų. Šis mokestis suteiktų garantijas Europos Sąjungos piliečiams bei prisidėtų prie Airijos pasienio reguliacijų. Pasitraukimo sutartis gerokai palengvino situaciją britams BREXIT‘o metu, išlaikydama nepakitusias sąlygas prekyboje tarp Europos, kuomet abi pusės stengėsi susitarti dėl ateities planų.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Laisva prekyba su Airija
Boris‘as teigia, jog visomis išgalėmis sieks susitarimo su Airija dėl laisvos prekybos, kuri padėtų išvengti griežtų patikrinimų pasienyje. Šiuo metu pasitraukimo sutarties dėka yra įsigaliojęs laikinas backstop‘as, kuris nevaržo prekybos tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės. Pasak Johnoson‘o šalis imsis spręsti problemą su Airijos siena bei importuojamomis prekėmis tuomet, kai atliks pilną pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Tačiau Briuselis tam griežtai prieštarauja ir teigia, jog nesileis su Anglija į jokias derybas dėl geresnių prekybos sąlygų su visa Europos Sąjunga, kol ši nepasirūpins dėl muitų ir importų varžymu su Airija.
Tačiau Boris‘as pavadino backstop‘ą (mokesčių bei muitų netaikymą importuojant) kalėjimu. Yra baiminamasi, jog paliekant backstop‘ą, Anglijai bus aspunkinamos derybos su kitomis šalimis, norint nusiderėti dėl palankesnių prekybinių santykių. Pasak Boris‘o, yra galybė būdų, kurie padėtų išvengti prekių patikrų pasienyje, tačiau konkretaus pavyzdžio politikas nepateikė. Europiečiams šis užmojis neatrodo realus, pasak Europos Sąjungos atstovės Sabine Weyand, derybininkė dėl prekybos salygų teigė, kad nėra jokio būdo, kuris padėtų išvengti prekių patikros pasienyje. Pasak Sabine, yra alternatyvų sudarant muitų deklaracijas, tačiau patikros būtų neišvengiamos.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
39 milijardai svarų
Boris‘as Johnson‘as yra pasiruošęs sustabdyti susitarimą tarp ES ir JK, kuriame JK pasižadėjo sumokėti 39 milijardus svarų bei stengtis šiuos pinigus panaudoti derybose, siekiant palankesnio susitarimo. Buvusi JK premjerė Theresa May 39 milijardų svarų „skyrybų“ mokestį buvo traktavusi kaip neatsiejamą sąlygą paliekant Europos Sąjungą (mokestis būtų panaudojamas tokiems dalykams kaip Anglijoje dirbančių europiečių pensijų finansavimui). Ambicingas Boris‘o užmojis šią sąlygą pristabdyti gali skaudžiai atsiliepti, pasak ES, ši taip pat nežada pradėti jokių derybų, kol šis įsipareigojimas nebus atliktas. JK atsisakymas sumokėti šį išėjimo mokestį gali privesti prie sunkių teisminių procesų.
Johnson‘as sutikdamas, jog nepasiektas joks palankus susitarimas paliekant Europos Sąjungą, JK kainuotų daug ekonominių kaštų, tačiau pirmininkas yra įsitikinęs, jog atsiskyrimas nekainuotų ypatingai daug, jei jį gerai suplanuotų. Tačiau pono Johnson‘o įsitikinimai ekonomistams atrodo gana optimistiški bei neatspindintys tikrovės. Patys JK ekonomistai bei vyriausybinės organizacijos prognozuoja, jog atšiaurus bei prastas susitarimas dėl ateities salygų su Europa, JK ekonomikai atsilieptų su kaupu, o gal net ir sukeltų ekonominę krizę.
Tarifai
Pirminikas savo teigimus dėl tarifų sušvelninimo remia GATT24 sutartimi. Iš pradžių pirminikas sakė, jog 24-oji sutartis leistų abiems šalims (JK ir ES) neturėti tarpusavyje jokių mokesčių bei tarifų importuojamoms prekėms. Pasak Boris‘o ši sutartis būtų naudinga ir ES, importuojamos mašinos iš JK galėtų išvengti 10 procentų tarifų, taip pat, tai būtų taikoma daugumai agrokultūros produktų (kuriems paprastai taikomi dar didesni tarifai). Tačiau vėliau Johnson‘as pats sutiko, jog GATT24 susitarimas turi būti pasiektas iš abiejų pusių. Pasak Europos, galutinai įvykus BREXIT ši nežada pasirašyti jokių panašių į GATT24 lengvatų, jei abi šalys nepasieks palankaus susitarimo.
Taip pat skaitykite: Irano – JAV krizė
