Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva, išgirdusi Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimus dėl brigados dislokavimo, turėtų išmokti tam tikras pamokas ir labiau pasitikėti šalies sąjungininkais.
„Jeigu reikėtų pasidaryti tam tikras pamokas iš viso šito Lietuvos reagavimo ir to, koks mūsų santykis buvo su Vokietija, man pamoka numeris vienas – visi, kolektyviai sakau, turėtume labiau pasitikėti savo sąjungininkais, pasitikėti jų žodžiu, daugiau komunikuoti ir dirbti ties tomis kryptimis, kur sakome, kad reikia dirbti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Pirmadienį Lietuvoje viešėjęs B. Pistoriusas patikino, kad Berlynas yra pasirengęs perkelti į Lietuvą brigados dydžio karinį vienetą nuolatiniu režimu. Visgi, kada tai įvyks, priklausys nuo įrengiamos infrastruktūros, pažymėjo ministras.
Vertindamas pastarąjį B. Pistoriuso pareiškimą, šalies vadovo patarėjas nesutinka, kad Berlyno pozicija kaip nors pasikeitė. G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad Vokietijos politiniai įsipareigojimai Lietuvai buvo aiškūs ir anksčiau. Pasak jo, iki šiol buvo neatsakyti keli klausimai – kada brigada bus perkelta į šalį ir kokia apimtimi.
„Mes neturėjome atsakymo dėl datos – tai pirmas dalykas. Antras dalykas kokia apimtimi Lietuvoje bus dislokuota brigada, kaip ji atrodys ir iš ko susidės. To atsakymo neturėjome. Dabar mes tą atsakymą turime“, – aiškino K. Budrys.
„Todėl nesutinku su vertinančiais, kad vakar įvyko pozicijos pasikeitimas, kad kažkas naujo įvyko Vokietijoje“ , – akcentavo jis.
Visgi, atsakyti, kada Vokietijos brigada bus dislokuota Lietuvoje nuolat, K. Budrys negalėjo.
„Mes žinome kelią, kaip iki to atsakymo nueisime. Ir toliau dirbs dviejų ministerijų (Vokietijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijų) darbo grupė, ir toliau gilinsis į papildomos infrastruktūros poreikius – kada ją galima turėti, kokie yra Bundesvero plėtros planai, ginkluotės įsigijimo planai, kada jie galėtų iš anksto dislokuoti ginkluotę. Ir tokiu būdu ta data ryškės“, – tvirtino G. Nausėdos patarėjas.
„Artimiausiu metu turbūt techniškai nepavyks to (padaryti – ELTA). Čia nėra kažkokio politinio nenoro užsifiksuoti (datą – ELTA), bet tai yra didelis, su planavimu susijęs darbas“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Augustė Lyberytė (ELTA)
