Kauno „Žalgiris“ praėjusiame sezone pakilo tarsi feniksas iš pelenų ir po itin nesėkmingo 2021-2022 m. sezono sugebėjo paneigti daugelio ekspertų prognozes. Daugkartiniai Lietuvos čempionai surinko sudėtį, kuri daugelio ekspertų ir krepšinio bendruomenės žmonių nuomone neturėjo daug šansų pasiekti Eurolygos atkrintamąsias. Tokios prognozės buvo paneigtos ir Žalgirio komanda įrodė, jog didesnis biudžetas ir žaidėjų meistriškumas dar nėra viskas. Didelis noras ir atsidavimas aikštelėje buvo tai, kas atpirko talento stygių. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma antrus metus iš eilės pakartoti praėjusio sezono pasiekimus ir galbūt dar labiau kilti aukštyn?
Praėjusiame sezone Kauno komanda turėjo išgyventi daug sunkesnių periodų, tačiau galutinis rezultatas viršijo tiek komandos vadovų, tiek komandos sirgalių lūkesčius. Komanda po metų pertraukos tapo Lietuvos čempionais, o Europoje sugebėjo nukeliauti iki Eurolygos atkrintamųjų, kuriose turėjo pripažinti „Barcelona“ komandos pranašumą. To sezono sudėtį daug kas įvardijo kaip dar daug ko neįrodžiusių ir vis dar kylančių žaidėjų kratinį, kuris turės perlipti savo galimybių ribas norint pasiekti aukštus rezultatus. Todėl trumpai aptarkime ir išskirkime kiekvieną praėjusio sezono komandos žaidėją, asmeninius pasiekimus aikštelėje bei apžvelkime žaidėjų ir visos komandos perspektyvas kilti aukštyn.
Tokie žaidėjai kaip Keenanas Evansas ar Rolandas Šmitas praėjusiame sezone atvyko iš stipresnių ir turtingesnių komandų tam, kad galėtų įrodyti savo vertę ir gaudami daug žaidimo laiko galėtų pakilti į dar aukštesnį lygį ir ateityje persikelti į elitines Europos komandas. Negavę daug žaidimo laiko ar likę nusivylę sava role, atvykę į Kauną jie gavo didelį pasitikėjimą ir laisvę žaisti jiems labiausiai tinkamą žaidimo stilių. Iš Tel Avivo „Maccabi“ komandos atvykęs gynėjas jau nuo pat sezono pradžios rodė, jog yra elitinis taškų rinkėjas, kuris gali stabiliai mesti iš trijų taškų zonos bei draskyti varžovų gynybą. Jei ne sausio mėnesį patirta Achilo sausgyslės traumą, ateinančiame sezone amerikietis greičiausiai jau būtų žaidęs TOP-4 Eurolygos komandoje, kuri būtų pasiūlius gerą kontraktą ir stabilias minutes. Tačiau tai neįvyko ir reikia tikėtis, jog Keenanas po sunkios traumos dar bent vieną sezoną galės pilnu pajėgumu žaisti krepšinį ir džiuginti Kauno Žalgirio gerbėjus savo puikiais pasirodymais.
Tuo tarpu kitam komandos žaidėjui Ignui Brazdeikiui praėjęs sezonas nebuvo toks lengvas pasivaikščiojimas kaip jis pats galėjo pagalvoti. Keletą metų bandęs įsitvirtinti NBA ir G lygos komandose Ignas tikėjosi, jog Europoje jo sugebėjimų užteks ir jis galės lengvai dominuoti aikštelėje. Tačiau nutiko visai kitaip ir ta adaptacija užtruko kiek ilgiau nei pusę sezono, kol Ignas pradėjo rodyti stabilesnį ir efektyvesnį žaidimą abiejose aikštelės pusėse. Prasidėjus sezonui žaidėjas dažnai pasimesdavo tiek komandinėje, tiek asmeninėje gynyboje, o puolime dažnai lipdavo į medį ir reikiamu metu nenusimesdavo kamuolio. Tokie įpročiai žaidėjui išliko ir susiformavo po praleistų metų už Atlanto, kur yra labai daug propaguojama žaidimo vienas prieš vieną. Mažesnė aikštelė ir aukštas fiziškumo lygis išmušė Igną iš vėžių, tačiau bėgant sezonui ir padedant treneriams Ignas sugebėjo gerinti žaidimą. Kitame sezone iš Igno tikimasi dar stabilesnio žaidimo puolime, o pridėjus dar geresnę gynybą jis galėtų tapti elitiniu žaidėju Eurolygoje.
Žalgirietis Rolandas Šmitas po keleto sezonų praleistų „Barcelonos“ komandoje nusprendė grįžti arčiau namų ir pasirinko Kauno ekipą. Praėjusiame sezone latvis daugelyje rungtynių buvo vienas iš lyderių ir savo tolimais metimais bei puikiu žaidimu baudos aikštelėje padėjo komandai nugalėti kelis kartus turtingesnes ir stipresnes komandas. Ketvirtu ir penktu numeriu žaisti galintis aukštaūgis prideda Kauno komandai universalumo ir fiziškumo gynyboje. Toks žaidimas sužavėjo Žalgirio vadovybę ir ši vėliau Rolandui įteikė ilgalaikį kontraktą. Tai buvo pergalė tiek klubui, tiek ir Rolandui, nes tokio lygio žaidėjų šios vasaros rinkoje trūko ir „Žalgiris“ laiku sugebėjo išsaugoti latvį. Kitas priekinės linijos žaidėjas Kevarriusas Hayesas praėjusiame sezone tapo kertiniu žaidėju gynyboje ir daugelyje rungtynių puikiai saugodavo baudos aikštelę ir atstovėdavo perimetre prieš greitus varžovų gynėjus. Tačiau centras dažnai vengdavo atakuoti iš vidutinio nuotolio is strigdavo užsibaigti metimus arti krepšio. Krepšininkui būtina pagerinta žaidimą nugara į krepšį tam, jog šis galėtų būti dar universalesnis ir naudingesnis komandai.
Turbūt skambiausias praėjusio sezono perėjimas Lietuvos krepšinio lygoje įvyko tada, kai Arnas Butkevičius iš amžinų Kauno „Žalgirio“ komandos priešininkų Vilniaus „Ryto“ pasirinko Kauno komandos pasiūlymą. 2021-2022 m. LKL finalo serijos MVP jau keletą sezonų domino Kauno „Žalgirio“ ekipą ir po sėkmingo sezono sutiko persikelti į Kauną. Tokį perėjimą Kauno ekipos sirgaliai sutiko dviprasmiškai, tačiau įsibėgėjus sezonui praktiškai visi ekipos sirgaliai nebeturėjo abejonių, jog šis žaidėjas yra tikras žalgirietis. Aikštelėje puolėjas atlikdavo juodą darbą ir negailėdavo savęs stodamas prieš geriausius varžovų žaidėjus. Prieš sezoną daugelis ekspertų negalvojo, jog Arnas galės atlaikyti Eurolygos fiziškumą ir taip gerai sugebės ginti žaidėjus nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos. Vilniaus „Ryto“ komandoje žaidėjas buvo naudingas abiejose aikštės pusėse, o atvykęs į Kauną žaidėjas kiek mažiau imdavosi iniciatyvos puolime. Greitos atakos ir pavieniai mėtimai buvo pagrindas, ką žaidėjas parodydavo puolime. Reikia tikėtis, jog kitame sezone Arnas galės komandai duoti daugiau puolime, o gynyboje toliau puikiai ginsis prieš kitų komandų žvaigždes.
Kitame sezone tikimasi, jog proveržio sezoną turės Dovydas Giedraitis ir Laurynas Birutis. Šie žaidėjai praėjusiame sezone rodė didelį norą ir pastangas aikštelėje. Kartais tos pastangos duodavo vaisių, tačiau pasitaikydavo ir sunkesnių atkarpų. Laurynas antroje sezono pusėje rodė jau stabilesnį žaidimą ir pagerino gynybą. Tuo tarpu Dovydą kamavo traumos ir jam nepavyko išsikovoti daug minučių Eurolygoje. Todėl kitas sezonas turėtų dar labiau parodyti šių žaidėjų galimybes ir šansus išsikovoti dar daugiau minučių Eurolygos rungtynėse.
Į Kauną sugrįžęs Tomas Dimša praėjusiame sezone įrodė, jog gali būti stabiliu nuo suolo kylančiu žaidėju, kuris gali rinkti taškus ir gana gerai gintis prieš tiesioginius oponentus. Daugelis žmonių abejojo Tomo galimybėmis įsitvirtinti „Žalgiryje“, tačiau Lietuvos rinktinės gynėjas įrodė savo vertę darbštumu, pasiaukojančiu žaidimu ir gerais sprendimais aikštelėje. Reikia tikėtis, jog kitame sezone Tomas dar dės vieną žingsnį į priekį ir reikiamu metu sugebės imtis iniciatyvos.
Kauno ekipos senbuviui Lukui Lekavičiui praėjęs sezonas nebuvo lengvas ir jo žaidimas buvo nuolat aptarinėjamas krepšinio bendruomenės. „Žalgirio“ mažylis buvo nepanašus į save ir neturėjo daug stabilų rungtynių, kuriose tradiciškai galėtų pagyvinti puolimą ir po užtvarų geru procentu realizuoti flouterius. Galbūt Kazio Maksvyčio schemose vietos Lukui daug neatsirasdavo, tačiau šis žaidėjas vis dar yra gera opcija puolime, kuomet žaidimas stringa ir reikia įnešti gyvybės. Kitame sezone iš Luko tikimasi, jog jis turės stabilesnius skaičius puolime ir kildamas nuo suolo galės tapti „X faktoriumi“.
Visai nesenai Kauno ekipa įteikė ilgalaikę sutartį savo komandos kapitonui Edgarui Ulanovui. Tai tikrai nenustebino nieko, nes praėjusiame sezone žalgirietis rodė lyderystę ir dažnai imdavosi iniciatyvos rungtynių pabaigose. Puolėjas nebijodavo pasiimti kamuolio į rankas ir kaip gynėjas dažnai atakas užbaigdavo taikliais tritaškiais. Kiek toks žaidimas yra efektyvus galima ginčytis, bet praėjusiame sezone tai veikė neblogai. Edgaras jau nuo seno buvo žinomas kaip puikiu žaidėju nugara į krepšį, kuris gali sutraukti varžovų gynybą ir nusimesti kamuolį reikiamu metu laisvam komandos draugui. Tai sukurdavo daug situacijų pelnyti taškus. Tai buvo efektyvus ginklas ir praėjusiame sezone, tačiau tai nebuvo viskas kuo Edgaras buvo naudingas komandai. Tapęs komandos kapitonu Edgaras stengėsi rodyti pavyzdį žaidėjams ir skatinti žaisti dar kiečiau. Tokio Edgaro labai reikės ir kitame sezone, nes atvykusiems naujokams reikės padėti kuo greičiau įsilieti į komandą, o likusiems žaidėjams toliau rodyti pavyzdį aikštelėje ir už jos ribų.
Tuo tarpu komandą paliko Tyleris Cavanaugh, Isaiah Tayloras, Achille Polonara ir Karolis Lukošiūnas. Achille sezono viduryje atvyko pakeisti Cavanaugh, kuris sezono metu patyrė traumą ir negalėjo žaisti keletą mėnesių. Tačiau šis pakeitimas kaip vėliau paaiškėjo nebuvo pats sėkmingiausias ir italui nepavyko įsitvirtinti komandoje. Tai iš dalies lėmė ir tai, jog šį žaidėją stabdė traumos, o būnant aikštelėje žaidėjas buvo nuolat atakuojamas ir gynyboje jam būnant aikštelėje „Žalgiris“ praleisdavo per daug taškų. Puolime jam trūko stabilesnio pataikymo ir geresnio užsibaigimo atakuojant iš po krepšio. Panašios problemos kamavo ir kitą komandos legionierių Tylerį Cavanaugh. Šis ketvirtos pozicijos žaidėjas visada buvo vertinamas už gerą pataikymą iš trijų taškų zonos. Tačiau praėjusiame sezone žaidėją kamavo traumos, kurios iš rikiuotės žaidėją išvedė keliems mėnesiams. Per 13 rungtynių Eurolygoje amerikietis nesugebėjo išsiskirti savo pataikymu ar gynybiniais sugebėjimais, o tai ir lėmė, jog „Žalgiris“ galiausiai nepratęsė sutarties su žaidėju.
Kitas ilgametis komandos žaidėjas Karolis taip ir nesugebėjo atsiskleisti ir įrodyti, jog yra stabilus metikas iš toli. Nors Eurolygoje žaidėjo pataikymo procentas iš toli siekė 35,1%, problemos gynyboje neleido žaidėjui išsikovoti daugiau minučių ir taip konkurencingoje gynėjų linijoje. Tačiau tai nebuvo daugiausiai atgarsio sulaukęs žaidėjo atsisakymas. Daugiausiai kritikos buvo skirta tam, jog Kauno ekipa atsisakė Isaiah Tayloro paslaugų. Praėjusio sezono viduryje atvykęs ir Keenaną Evansą pakeitęs gynėjas taip ir nesugebėjo stabiliai parodyti geros statistikos. Dar ilgai neužsibuvus Kaune, žaidėją pristabdė šlaunies raumens įplyšimas, kuris pristabdė žaidėjo progresą ir tik po nepilno mėnesio jis vėl grįžo į rikiuotę. LKL finalo serijoje Isaiah parodė savo potencialą ir keliose rungtynėse sužaidė efektingai, o penktose serijos rungtynėse gynėjas pelnė 32 taškus ir prasiveržimais lemiamomis minutėmis nukalė pergalė. Toks pasirodymas vis tiek neįtikino Kauno komandos vadovybės ir buvo nuspręsta su žaidėju nepratęsti sutarties. Buvo atsižvelgta į tai, jog žaidėjas yra linkęs į traumas ir nuspręsta nerizikuoti.
Taip pat ne ką didesnis iššūkis lauks ir vyr. trenerio Kazio Maksvyčio, kuris praėjusiame sezone sugebėjo su gana vidutinio lygio Eurolygos komanda patekti į atkrintamąsias varžybas. Eurolygos debiutantas pirmajame sezone parodė, jog yra žaidėjų treneris, kuris suteikia daug laisvės ir galimybių improvizuoti. Išnaudodamas žaidėjų stipriąsias puses treneris nuolat pabrėždavo gynybos svarbą, o tai ir padėjo komandai nugalėti daugybę elitinių Europos komandų. Antrajame sezone iš trenerio reiktų tikėtis dar geresnių sprendimų rungtynių metu.
Šis tarpsezonis Kauno „Žalgiriui“ buvo pakankamai ramus, nes į komandą atvyko tik trys naujokai ir naujuoju komandos direktoriumi tapo legendinis klubo žaidėjas Paulius Jankūnas. Šis pakeitė ilgus metus šias pareigas ėjusį Paulių Motiejūną, kuris buvo paskirtas naujuoju Eurolygos vadovu. Jis sieks, jog turnyras pakiltų į dar aukštesnį lygį ir ateityje galėtų pritraukti dar didesnes investicijas bei naujus rėmėjus, o tai reiškia didesnes įplaukas klubams ir visam turnyrui.
„Žalgiris“ ilgai nelaukęs rado pakeitimą į gynėjų liniją. Iš Milano „Olimpija“ atvyko gynėjas Nazas Mitrou-longas, kuris praėjusiame sezone negalėjo parodyti viso savo potencialo dėl didelės konkurencijos gynėjų linijoje. Šis pirmoje ir antroje pozicijoje galintis žaisti gynėjas Kauno „Žalgiriui“ pridės geresnį pataikymą iš trijų taškų zonos ir taip pat pastiprins gynybą. Šio gynėjo atvykimas komandai duos daugiau opcijų puolime ir nuims šiek tiek krūvio nuo Keenano, kuriam po traumos reikės laiko įsivažiuoti ir pasiekti optimalią sportinę formą. Žaidėjas galės imtis iniciatyvos puolime kai Keenanas sedės ant suolo ir tuomet reikės lyderio. Taip pat „Žalgiris“ pasirašė sutartį su perspektyviu aukštaūgiu Danieliumi Lavrinovičiumi. Šis praėjusį sezoną Kėdainių „Nevėžio“ klube žaidęs ir per kelias pozicijas galintis žaisti krepšininkas pasižymi geru pataikymu iš toli. Universalus žaidimas ir dviženkliai skaičiai jam garantavo šansą atvykti į Kauno komandą, kur jo lauks galimybe tobulėti ir laukti savo šanso Lietuvos krepšinio lygoje. Kitas naujokas Brady Manekas atvyksta iš Turkijos lygos vidutiniokų ekipos. Praėjusiame sezone su Artūru Milakniu žaidęs ketvirtos pozicijos žaidėjas pasižymi puikiu pataikymu iš toli ir turi gerus atletinius sugebėjimus užsibaigti metimus arti krepšio. Šią vasarą amerikietis dalyvavo NBA vasaros lygoje, kurioje rodė gerą pataikymą iš toli ir taip siekė sulaukti šanso pasirodyti stipriausioje planetos krepšinio lygoje. Galiausiai kvietimo nesulaukęs krepšininkas pasirinko „Žalgirio“ komandą ir jau ateinančiame sezone jo lauks užduotis gavus kamuolį kuo geresniu procentu pataikyti iš trijų taškų zonos. Kaip daugelis ekspertų didžiausią šio žaidėjo problemą įvardina gynybą. Tačiau tai vis tiek yra kylantis žaidėjas, kuris turi potencialo tapti elitiniu Eurolygos ketvirtuoju numeriu.
Apžvelgus komandos sudėtį ir perspektyvas galima teigti, jog branduolio išlaikymas artėjančio sezono pradžioje bus labai didelis privalumas treneriui, nes žaidėjai pažįsta vienas kitą ir yra susižaidę, o tris naujokus bus lengviau įvesti į sistemą nei tą reiktų daryti pakeitus pusę komandos. Tačiau išlaikytas branduolys dar nereiškia, jog kitame sezone „Žalgiris“ sugebės lengvai pakartoti praėjusio sezono pasiekimus. Naujajame sezone „Žalgirio“ lauks daugybę Europos komandų, kurios praėjusiame sezone neparodė viso savo potencialo. Tokios komandos kaip Anadolu Efes“, Atenų PANATHINAIKOS“ ar Milano Olimpia“ po praėjusio nesėkmingo sezono stengsis sugrįžti į Europos krepšinio elitą ir sudaryti didelę konkurenciją Kauno ekipai. Nereikia pamiršti ir vietinio fronto, kuriame Lietuvos komandos nuolat stengiasi surinkti kuo stipresnę sudėtį ir mesti iššūkį Kauno komandai. Tačiau daug kas priklausys ir nuo pačios komandos ir žaidėjų atsidavimo bei noro kovoti iki paskutinės rungtynių sekundės.
