Kairiajame Kauno marių krante, Taurakiemio seniūnijoje, prie Arlaviškių gyvenvietės – didžiausias kadagynas vidurio Lietuvoje.
Tai ne tik vaizdingas traukos objektas aktyvaus poilsio mėgėjams. Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantės Rasos Vaitkevičiūtės, tai ir unikalus botaninis draustinis, turintis kuo didžiuotis ir nustebinti lankytojus.
Kauno marių regioninio parko direkcija, įgyvendindama projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ ir tvarkydama „Natura 2000“ teritoriją, Arlaviškių botaniniame draustinyje įrengė 1,3 km pažintinį pėsčiųjų taką.
Prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamo projekto prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė, iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos Kauno marių regioninio parko direkcijai skyrusi 19 tūkstančių litų projekto techninei dokumentacijai parengti.
Faktai apie Arlaviškių kadagyną:
– aukščiausi slėnio kadagiai siekia 12,5 m, storiausi – 23 cm skersmens, seniausi – 90 metų;
– po kadagiais slepiasi viena gražiausių Nemuno slėnio atodangų, legendomis apipintas Ronakalnis;
– žvelgiant į kadagyną iš viršaus, matyti klonis – vienas ryškiausių vietos geologinių darinių, amfiteatro formos reljefo įdubimas žemėje, susiformavęs per uolienas besifiltruojančiam vandeniui išplovus smulkias jų daleles;
– nuo pagrindinio tako galima pamatyti „kabančias pelkes“ – šaltinius su besiformuojančiais tufais;
– nedideliuose kadagiais neužžėlusiuose ploteliuose tarp gausybės stepinių žolynų galite pastebėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytus augalus: gauruotąjį gvazdiką, boloninį katilėlį, melsvąjį gencijoną, dirvinį česnaką;
– galite sutikti ir kelias dieninių drugių rūšis, pavyzdžiui, miškinį storgalvį, paprastąjį jautakį satyrą ar tamsųjį satyrą;
– nuo pažintinio tako atsiveria ypatingas vaizdas į išplatėjusį Nemuną ir vandenyje tarsi pakibusį vandens paukščių prieglobstį – Dabintos salą.
Kauno rajono savivaldybės informacija
