Antradienį bus atidarytas Kauno geležinkelio tunelis, kuris remontui buvo uždarytas prieš dvejus metus. Pirmadienį valstybinė komisija pripažino, kad tunelis tinkamas naudoti.
Tunelį už 80 mln. litų pagal jungtinės veiklos sutartį rekonstravo bendrovė „Kauno tiltai” bei nyderlandų koncerno „Volkerrail” geležinkelių remonto darbų įmonė „Volkerrail Lietuva”. Šis tunelis – vienintelis Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje. Tokio tipo statinys yra vienintelis Baltijos šalyse.
Remontuojant tunelį buvo sutvirtintas tunelio skliautas, įrengta nauja vandentiekio ir saugos sistemos, atnaujintas apšvietimas, renovuotos kelio konstrukcijos. Taip pat įdiegta vandens lygio matavimo bei gaisro gesinimo sistemos. 108 metrų ruožas buvo perstatytas iš naujo, restauruoti ir originalūs tunelio portalai.
Tunelio remonto darbai turėjo būti baigti anksčiau, traukinių eismą juo ketinta atidaryti vėliausiai spalio 1 dieną. Tačiau paaiškėjus, kad reikia atlikti daugiau darbų, tunelio atidarymas atidėtas.
Atnaujintu tuneliu traukiniai galės važiuoti iki 83 km/h greičiu, iki rekonstrukcijos juo buvo galima važiuoti perpus mažesniu greičiu.
Geležinkelio tunelio ilgis – 1285 metrai. Jis statytas 1859-1861 metais. Antrojo pasaulinio karo metais tunelis smarkiai nukentėjo, kai buvo bandoma jį susprogdinti. Tuomet stipriai nukentėjo portalai, per tunelio ilgį jo pamatai pasislinko 100 metrų.
Tunelis tapo saugesnis
Rytoj po rekonstrukcijos atidaromas Kauno tunelis traukinius pasitiks ne tik atnaujinta išvaizda – istoriniame statinyje įdiegtos modernios inžinerinės technologijos, kurios padės geležinkelio darbuotojams valdyti galimas kritines situacijas. Tinkamiausias ir aukščiausius saugumo reikalavimus atitinkančias inžinerines sistemas tuneliui parinko ir įdiegė bendrovė „Fima“.
„Galima teigti, kad unikalus istorijos paveldas žengė į XXI, technologijų amžių. Tunelyje įdiegėme pažangiausius šiuo metu geležinkelių infrastruktūroje naudojamus inžinerinius sprendimus – jie operatyviai perspėja apie galimus pavojus tunelyje, o taip pat padeda neutralizuoti tų pavojų sukeltas pasekmes“,- teigia Artūras Šuliauskas, bendrovės „Fima“ Projektų vykdymo departamento direktorius.
Pasak jo, dar rengiant projektą Kauno tuneliui buvo ieškota geriausio sprendimo, nagrinėjamos užsienio šalių tuneliuose diegiamos panašios inžinerinės sistemos, tartasi su ekspertais. Diegiant sistemas reikėjo atsižvelgti į tai, kad jas gali veikti aplinka – tunelis yra specifinis statinys, jo viduje drėgna, pravažiuojantys dyzeliniai traukiniai skleidžia dūmus, nuo traukinių eismo vibruoja konstrukcijos. Todėl bendrovės specialistai parinko tokius sprendimus, kurie technologijas apsaugotų nuo neigiamo aplinkos poveikio.
Iš tunelyje „Fimos“ įdiegtų kompleksinių sprendimų bene sudėtingiausia yra galinga gaisro gesinimo sistema. Ją įjungus, po tuneliu išvedžiotus vamzdynus žaibiškai pripildo net 35 kubiniai metrai vandens, kuris purškiamas per specialius, tankiai visame tunelyje išdėstytus purkštukus. Taip pat įdiegta veiksminga pavojaus sekimo sistema, gaisrą identifikuojanti ne įprastais dūmų davikliais, o tikslią gaisro židinio vietą nustatančiu temperatūros kabeliu – tai pakankamai retas sprendimas Lietuvoje.
Specialistai tunelyje modernizavo pasenusią eismo valdymo sistemą, kuri nuo šiol turi ir papildomų saugumą užtikrinančių funkcijų – garsinėmis ir šviesos sirenomis apie artėjantį traukinį įspėja tunelyje dirbantį personalą. Šioje geležinkelio atkarpoje įrengti avariniai telefonų aparatai, įdiegtas radijo ryšys.
„Fima“ sumontavo ir dvejus gabaritinius vartus prieš tunelį esančioje Palemono stotyje. Vartuose esantys davikliai nustato traukinio gabaritų nukrypimus nuo reikalaujamų ir, esant reikalui, sustabdo traukinį raudonu šviesoforo signalu.
Tunelyje taip pat įdiegtos specialios technologijos, kurios garantuoja patikimą, statinio pamatus suardyti galinčio gruntinio vandens stebėjimą.
Parengta remiantis kaunas.lt ir KaunoZinios.lt informacija.
