Rugsėjo 15 d., 13 val., V. Putvinskio g. 34A bus atidengta memorialinė lenta kraštotyrininkui, muziejininkui, publicistui Pranui Juozapavičiui.
Žymus XX a. Lietuvos kraštotyrininkas, pedagogas, muziejininkas P. Juozapavičius gimė Prienų rajone Vėžionių kaime. Mokėsi Vėžionių pradinėje mokykloje, Alytaus amatų mokykloje, Kaišiadorių gimnazijoje, Vilniaus universitete istorijos-filologijos fakultete. Tolimesnį gyvenimą susiejo su pedagogo ir muziejininko darbu Vilniuje ir Kaune.
Kraštotyrininko ir muziejininko P. Juozapavičiaus veiklą, istorinės atminties puoselėjimą liudija gausios publikacijos spaudoje, monografijos, kita jo parašyta mokslinė literatūra („Iš liaudies lobyno. Vėžionys“, „Kaunas ir jo apylinkės“, „Įžymūs mokslo, švietimo, kultūros veikėjai“, „Adomas Mickevičius Kaune“, „Lietuvos kultūros paminklai ir istorinės vietos“, „Respublikinis pedagoginis muziejus“).
Prie 455 puslapių rankraščio „Kaunas ir jo apylinkės: nuo seniausių laikų iki šių dienų“ autorius dirbo 25 metus. Keli skyriai skirti seniausioms miesto dalims: Rotušės aikštei, senamiesčiui, Vilijampolei, Karmelitams, Šančiams, Fredai, Aleksotui. Pr. Juozapavičius vienas pirmųjų Kaune ėmė rašyti gatvių istorijas.
Jis išsamiai aprašė K. Donelaičio gatvės istoriją. Niekas plačiau nėra aprašęs Kauno mikrorajonų, svarbiausių miesto gatvių bei jo apylinkių. Kraštotyrininko rankraščiais bei nuotraukomis Kaunistikos skaitykloje, kasdien naudojasi besidomintieji miesto istorija lankytojai. P. Juozapavičiaus kraštotyrinį palikimą sudaro apie 450 darbų ir straipsnių.
Reikšminga informacija apie Lietuvos praeities paminklus, besimainantį Kauno miesto veidą įamžinusi fotografinė medžiaga. Respublikinei kraštotyros darbų saugyklai P. Juozapavičius pateikė 41 darbą, parengė 12 fotoalbumų, buvo aktyvus „Kraštotyros“ autorius.
Savo darbais kraštotyrininkas parodė, kaip reikia mylėti ir saugoti gimtinę. Jo surinkta medžiaga apie Kauno apskrityje esančius gimtuosius Vėžionis (Prienų raj.), panaudota rengiant monografiją, skirtą Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, iš serijos „Lietuvos valsčiai”. Kauno apskrities viešosios bibliotekos IPS Kaunistikos grupė, rengianti e-žinyną „Kaunas: datos ir faktai”, skirtą miesto savivaldos 600 m. paminėjimui, nuolat naudojosi jo darbais.
Lietuvos mokyklos raidą menančių daiktų mokslinis tyrinėjimas, švietimo duomenų bei faktų interpretacija bei reprezentacija Pedagoginio muziejaus ekspozicijoje – svarbiausias Prano Juozapavičiaus indėlis muziejinio darbo bare. 1958 – 1977 m. dirbdamas Pedagoginiame muziejuje skyriaus vedėju (1972 m., mirus pirmajam muziejaus direktoriui Vincui Ruzgui, pusmetį ėjo direktoriaus pareigas), jis surinko gausią tarpukario Lietuvos mokyklų fotografijų kolekciją, pedagogų atsiminimų, parengė išskirtines parodas, skirtas Veiverių mokytojų seminarijos 100-čiui, čekų humanisto pedagogo J. A. Komenskio pasaulinio masto darbų įamžinimui, Lietuvos šviesuolių Juozo Damijonaičio, Marcelino Šikšnio atminimui.
Tyrinėjo pedagogikos paveldą, parašė vertingų apybraižų apie iškilias Lietuvos kultūros asmenybes – Vydūną, Petrą Arminą-Trupinėlį, Stasį Matjošaitį-Esmaitį, Juozą Damijonaitį, Juozą Vokietaitį, Vincą Ruzgą.
Prano Juozapavičiaus darbai labai reikšmingi skleidžiant žinias apie Kauno istoriją ir kultūrą, ugdant pasididžiavimą savo kraštu. Už nuopelnus kraštotyrinei veiklai 1981 m. Pranui Juozapavičiui buvo suteiktas Garbės kraštotyrininko vardas.
