Neseniai prasidėjo kažkokie isteriški pezėjimai apie tai, kaip baisiai krenta lietuvių kalbos žinios ir kaip viskas baisu. Kaip vargšai mokiniai, mokomi pagal kažkokią naują programą, dabar blogai mokomi, nes kažkokia ten daktarinė disertacija kažkur buvo atmesta dėl prastos lietuvių kalbos. Ir žinoma, visos tos kalbos baigėsi pareiškimais, kad reikia grąžinti tokį lietuvių kalbos mokymą, koksai buvo tarybiniais laikais, nes tada buvo labai gerai ir lietuvių kalba buvo tausojama, mokyklos buvo geros, žmonės buvo dvasingesni ir nešnekėdavo to, kas neleista.
Aš nieko nerašysiu jums apie tas tuščias kalbainių galvas, kuriose skamba aidas, kuris jiems girdisi, kai koksai nors vabzdys padvesia nuo kalbainiškų pelėsių tvaiko ir krenta į kaukolėse esančios ertmės dugną. Tokio vabzdžio sukeltas aidas skamba ilgai, triukšmingai ir tampa haliucinacijomis, kurias paskui išprotėję kalbainiai atpasakoja per visokias radijo laidas.
Aš jums tik pasakysiu, kad dar nebuvo Lietuvoje tiek daug skaitančios jaunosios kartos, kokia yra dabar. Ir nebuvo dar tokio apsišvietusio jaunimo, koks yra dabar. Mes turime tokius protingus, gabius, daug besimokančius, skaitančius ir išsilavinusius vaikus, kad senos kartos funkcionieriams tai yra nesuvokiama, jiems tai visiškas užribis. Jiems tai tiesiog neegzistuoja, nes tai už jų suvokimo ribų. Ir net jeigu jie suvoktų, jie visvien nepripažintų, kad eilinis moksleivis yra protingesnis už juos.
Taip, dabartiniai mokiniai skaito tiek, kad neretas paauglys jau yra perskaitęs daugiau teksto, nei jo abudu tėvai perskaitė per visą savo gyvenimą. Tai yra absoliučiai akivaizdus faktas, o jo nesuvokiantys paprasčiausiai nesuvokia realybės.
Raštingumas ir gebėjimas rašyti be klaidų per paskutinius porą dešimtmečių pagerėjo. Aš atsimenu, kaip rašydavo mano močiutė – ji buvo raštinga, ji skaitė neįprastai daug knygų, bet ji rašydavo su klaidomis. Tai natūralu: Smetonos laikais žmonės mokėsi tik pradmenų, jų tėvai mokėdavo rašyti tik šiek tiek, o tas “daug” perskaitytų knygų jiems buvo tik sąlyginiu “daug”.
Mano mokymosi laikais mokiniai rašė jau daug geriau, bet tos klaidos visvien byrėte byrėdavo. Pasižiūrėkite į kaip tik tuos vidutinio amžiaus pusraščius, kurie viename žodyje padaro dvi klaidas, tačiau rašinėja į visokius feisbukus. Tai kaip tik ta karta, kuri jau išmoko rašyti, tačiau neišmoko rašyti gerai.
Dabar vidutinis moksleivis dabar per metus perskaito daugiau knygų, nei vidutinis Lietuvos gyventojas kadaise perskaitydavo per visą gyvenimą. Ir jo raštingumas yra nesulyginamai didesnis. Ir netgi visiški idiotai, kurie anksčiau neišmokdavo parašyti rišlaus sakinio, dabar sugeba rašinėti komentarus į visokius portalus. Primetat? Netgi tokie, kurie prieš keliasdešimt metų, baigdami mokslus, žodžius skaitydavo skiemenimis, nes nemokėdavo kitaip perskaityti, dabar laisvai rašo komentarus internetuose!
Taip, dabar yra internetas. Moksleiviai sėdi prie jo dienų dienom. Jie perskaito ir parašo tiek, kad atsilikėliškiems kalbainiams tai sunku net įsivaizduoti. Klausimas tik vienas: ką jie perskaito? Aišku, ką perskaito: dažniausiai tiesiog panašių į save rašymus. Nes jiems tiesiog nėra, kur perskaityti kažko geresnio*. Jie skaito tai, ką jie randa, jų žinių troškimas begalinis, jie tiesiog siurbia į save viską, ką tik gali atrasti, bet ką gi jie randa?
Švietimo ir mokslo ministerija neseniai labai gyrėsi, kaip ėmė platinti kažkokią literatūros chrestomatiją už dyką moksleiviams. Žinote, ką jie padarė? Jie sumokėjo pinigus kažkokiai firmai, kad ta padarytų kažkokias apsaugas nemokamam turiniui, kuriam jau seniai negalioja turtinės teisės. Aš nekalbu apie patį abusrdą, kai nemokamas turinys užverčiamas kažkokiais ribojimais. Čia dar įdomesnis dalykas su ta apsaugos schema: kompiuteriai nuo jos ima strigti. Labai įdomus požiūris – padaryti literatūrą neskaitoma, pagadinti kompiuterius tiems, kas bandys tą literatūrą skaityti, o paskui pasiskelbti apie kažkokius esą pasiekimus.
Ponai ir ponios, čia yra aiški problema: mūsų moksleiviai yra kraštutinai išsilavinę, jie skaito tiek, kad mums sunku net įsivaizduoti, bet švietimo sistema ir visokie kalbainiai vietoje to, kad jiems padėtų, kaišioja pagalius į ratus, niekuo nesirūpina ir reikalauja grąžinti kažkokią sovietmečio tvarką. Mokiniai dusinami, iš jų daro kažkokias patyčas, o paskui kaltina belenkuo. Pasakykite man kažkas, KPŠ vyksta Lietuvoje? Ką aš neteisingai suprantu?
————-
* Taip, yra viena keista išimtis, iš kur gauna moksleiviai kažko padoresnio paskaitymui – tai piratavimas. Tik piratų dėka tie moksleiviai ir gauna kažkokių knygų. Tai kažkokia nesąmonė, bet gaunasi taip, jog dabartiniai piratai išties atlieka tą patį darbą, kurį prieš šimtmetį darė knygnešiai – jie duoda žmonėms galimybę šviestis ir mokytis. Lietuva susikūrė piratų dėka, taip kad nieko čia nepadarysi.
Originalus įrašas tinklaraštyje Rokiškis
