Likus mažiau nei mėnesiui iki euro įvedimo, Lietuvos gyventojai ir įmonės yra geriau pasiruošę valiutos keitimui nei anksčiau, nurodo “Swedbank”. Pasak banko, taip pat padidėjo ir teigiamas požiūris į euro įvedimą.
Banko tyrimas rodo, kad gyventojų pasiruošimo indeksas padidėjo nuo 7 punktais – nuo 41-o rugpjūtį iki 48-ių lapkritį, o bendrovių pasirengimas – taip pat 7 punktais – nuo 55 iki 62-jų.
Pasak banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Orintos Žvirzdinės, lapkritį už eurą pasisakė 47 proc. gyventojų – 12 punktų daugiau nei rugpjūtį. Tuo metu teigiamai vertinančių euro įvedimą įmonių dalis beveik nesikeitė ir lapkritį siekė 73 proc.
Gyventojų informuotumas padidėjo 9 punktais iki 75 proc. Banko atstovė aiškino, kad labiausiai gerėjo jaunų – iki 22 metų amžiaus – žmonių pasiruošimas (9 punktais iki 49 proc.), ir mažesnių miestų gyventojų (11 punktų iki 50).
“Swedbank” verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas teigė, kad įmonių pasiruošimas padidėjo, nes jos geriau informuotos, kaip elgtis prieš euro įvedimą – palyginti su rugpjūčiu, informuotumas padidėjo 8 punktais iki 87-ių.
“Indeksas auga pagrinde dėl to, kad įmonių informuotumas auga. (…) Kaip ir tikėjomės, įmonės buvo atidėjusios darbus iki ketvirtojo ketvirčio, bet suprato, kad nebėra kur atidėti ir jau daro realius darbus”, – spaudos konferencijoje teigė D.Vilčinskas.
Anot O.Žvirzdinės, geriausiai pasiruošę yra 23-35 metų žmonės (53 balai), o blogiausiai – vyresni nei 60 metų amžiaus (42 balai).
O.Žvirzdinės teigimu, mažiau “Swedbank” klientų šiemet atsiskaito grynaisiais – jų įnešimas į sąskaitas šiemet padidėjo 15 proc., pinigų išgryninimas sumažėjo 4 proc., o atsiskaitymai kortele išaugo 18 proc.
Pasak D.Vilčinsko, tik 7 proc. apklaustų įmonių neatliko nė vieno pasiruošimo eurui veiksmo. Kainas litais ir eurais nurodė 77 proc. bendrovių, 44 proc. ketina atlikti buhalterinės apskaitos pakeitimus, o 42 proc.- jau atlieka. Dar 39 proc. informuoja klientus apie pasikeitimus.
D.Vilčinskas aiškino, kad ne visos bendrovės nurodė skelbiančios kainas ir litais, ir eurais greičiausiai dėl to, kad oficialiai tiesiog neskelbia savo kainynų, o paslaugų kainas nustato dvišalėmis sutartimis.
“Swedbank” tyrimo metu spalio 31 – lapkričio 11 dienomis buvo apklausti 509 gyventojai ir 500 įmonių.
