Olandija niekada nebuvo tarp populiariausių lietuvių turistų maršrutų – klimatas panašus į vietinį, nėra tiek daug saulės, nėra jūros, nėra paplūdimių. Pagrindinė (ir žinomiausia) atrakcija – pavasarį nukeliauti į tulpių žydėjimo festivalį (dėl ko kone visuose naujienų portaluose bei blog‘uose pasipylė įspūdžiai iš Keukenhofo). Nors dažnai Amsterdamas siejamas tik su jaunų stoner‘ių ar vidutinio amžiaus krizę išgyvenančių vyrų kelionių tikslu (žiū, pakanka pasakyti, jog keliauji į Amsterdamą – ir tuoj pašnekovo veide įsijungia buka šypsenėlė – gi žolė ir prostitutės! Cho-cho-cho!), tačiau atsiradus pigiems ir įkandamiems tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos, atostogautojų galima čia sutikti vis daugiau ir vis įvairesnių.
Visgi bendra turistų masė Amsterdame gan nuobodi ir lengvai sudėliojama į kelias „lentynėles“:
1. Stoner’iai (pūtikai) bei narkotikų turistai. Jie visą dieną neišlenda iš centre esančių coffeeshop‘ų. Arba prisiperka krūvą marichuanos atributikos – marškinėlių su raudonakiais veidukais, akinių su kanapės lapais ar „kanapinių“ čiulpinukų. Kiti smartshopuose (legalių narkotikų parduotuvėse – panašių būta ir Lietuvoje) ieško magic mushrooms arba bando gauti „kažko rimtesnio“ iš gatvės dealer‘ių. Kaip skelbia visame mieste pastatytos lentos – jiems tai puikiai pavyksta: pernai trys turistai mirė po to, kai išbandė gatvėje pirktą „kokainą“ – baltąjį heroiną.
2. Party hardy jaunimas, dieną baruose geriantys bjauroką alų, arba minantys beer bikes – alaus dviračius. O vakare jie užplūsta Amsterdamo naktinius klubus, kur gali tūsinti iki pat paryčių – miegamuosiuose miesto rajonuose triukšmas leidžiamas iki 1 valandos nakties, o centre… tol, kol vakarėlis baigiasi. Todėl jei norite ramybės per savo viešnagę, geriau rinkitės gyvenamąją vietą kiek atokiau.
3. Sightseer’iai arba „varnelių dėliotojai“, kurie mieste svečiuojasi kelias dienas ir stengiasi aplankyti visas būtinas vietas bei atlikti būtiniausius ritualus. Lonely planet gidas sako nueiti į turgų? Padaryta. Nueiti į coffeeshopą? Padaryta. Nusifotografuoti prie IAMsterdam ženklo? Padaryta. Nueiti į Rembranto namą? Padaryta. Kartu ir teigiamas, ir neigiamas jų bruožas – jie visada būriuojasi vienoje vietoje, todėl pamatę susibūrusius žmones su selfie lazdomis, galite spėti, jog aplink yra kažkas vertas aplankymo.
4. Bernvakariai arba kostiumuotų verslininkų(?) grupelės. Truputį barų, truputį suktinių, truputį šūkavimų ir priekabių prie praeivių gatvėse, o svarbiausia – Raudonųjų žibintų kvartalas. Tam, kad paspoksoti į vitrinose stovinčias moteris, apšnekėti jų kūnus ir aprangas, pavarvinti seilę, jei kišenė daugiau neleidžia. O jei leidžia – tai pasimėgauti laisvo miesto teikiamais malonumais iki pat galo…
5. Savaitgalinės porelių atostogos. Pati keisčiausia fauna, nes Amsterdamas, bent jau man, sunkiai siejasi su romantišku savaitgalio poilsiu. Bet kadangi tokių poilsiautojų daug, matyt, verta? Beje, juos lengvai atskirsite iš vienodos miesto atributikos: pavyzdžiui, žiemą jie vaikšto su AMSTERDAM kepurėmis – mėginau skaičiuoti tokius „egzempliorius“, bet po penkių minučių pamečiau skaičių…
6. LGBT turistai. Taip, kaip kai kas pastebi, tai turistų grupė, kurią su savo homofobiška politika praranda Lietuva. O tokių turistų Amsterdame daug, labai daug: jie užpildo visus vaivorykštės vėliava pasipuošusius barus, lankosi specializuotuose kino teatruose, gay sex shop‘uose ar fotografuojasi prie Pink Point – turistų informacijos kiosko, skirto būtent LGBT turistams. O vasarą vykstantis Pride savo populiarumu ir įspūdingumu nenusileidžia vienai svarbiausių valstybinių švenčių – Karaliaus dienai.
Jei norite savęs nepadėti į vieną iš šių lentynėlių, nepapulti į spąstus turistams bei turėti pačių puikiausių įspūdžių po viešnagės Amsterdame, štai keli patarimai:
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
NE
Albert Cuyp turgus – pats populiariausias tarp visų turistinių gidų, į jį rodo krūva mieste išstatytų rodyklių. Tačiau tūlam lietuviui, įpratusiam prie Gariūnų ir kitų turgų, šis bus tik didžiuliu nusivylimu – sausakimšas, neįdomus, išpūstomis kainomis.
TAIP
Geriau keliaukite į Dappermarkt turgų Amsterdamo rytuose. Čia daugelis vaisių ir daržovių kainuoja vos po Eurą už kilogramą, prekeiviai draugiškesni, o asortimentas – platus, ir galite rasti visko, pradedant olandišku sūriu ir baigiant rytietiškais audiniais.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
NE
Albert Heijn prekybos centrai. Olandai (ir ne tik) tiesiog išprotėję dėl šio prekybos centrų tinklo ir pasakoja vieni kitiems apie „nepakartojamas apsipirkinėjimo patirtis“ (kas neliko nepastebėta komikų tarpe). Taip, asortimentas ten gal ir neblogas, kai kur galite gauti nemokamai kavos, bet ar įsivaizduojate, jei panašiai iš proto kraustytųsi lietuviai dėl kokios „Prisma“ ar „Rimi“?..
TAIP
Mažytės (arba didesnės) toko – parduotuvėlės, kuriose parduodamos maisto ir ne maisto prekės iš Kinijos, Indonezijos, Vietnamo ir t.t. (iki II pasaulinio karo tokios krautuvės Lietuvoje turėjo „kolinijinių prekių parduotuvių“ vardą). Arba keliaukite į Javastraat, kur rasite Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų krautuvėlių, siūlančių šviežias datules, alyvuogių aliejų ar produkciją iš Palestinos, kurią pirkdami remiate palestiniečius ūkininkus.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
NE
Vaikščioti po centrą nepaisant dviračių takų. Arba važinėti dviračiu ten, kur norisi. Arba važiuojant dviračiu taku ir pamačius kokią gražią bažnyčią ar kanalą, sustoti padaryti nuotraukos.
TAIP
Dviratis Amsterdame – lygiavertė transporto priemonė, kuriai galioja visos eismo taisyklės. Jei pėstysis neitų pasivaikščioti po gatvę, tai nederėtų vaikštinėti ir dviračių taku. Jei kelio ženklas draudžia įvažiuoti į parką dviračiu, tai ir nevažiuokite, antraip sulauksite nemenkos baudos. Ir jei jau važiuojate dviračių taku, tai važiuokite ir nestabdykite be priežasties – ko nedarytumėte ir su automobiliu: į jūsų užpakalį įvažiavę vietiniai tikrai nebus patenkinti. Beje, saugokitės motorolerių: jie čia rieda dviračių takais ir anot oficialiosios statistikos, net 96% jų vairuotojų viršija leistiną greitį.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
NE
Maistas restoranuose per brangus, kad jį valgytumėte kasdien, todėl gaminatės pietus patys savo viešbutyje ar nusiperkate maisto išsinešimui ir valgote jį savo kambaryje.
TAIP
Amsterdamiečiai valgo labai daug maisto išsineštinai. Galite pamatyti krūvas žmonių, stovinčių ir valgančių wok iš dėžutės tiesiog gatvėje, atsirėmus į kokią pakrypusią sieną. Dar daugiau žmonių su maistu keliauja į parkus – esant geram orui, parkuose netgi sunku rasti laisvą plotelį vejos! Todėl susipakuokite savo pietus, pasičiupkite patiesalą ir keliaukite į Vondelpark (beje, šiame parke gyvena didžiulė papūgų kolonija!) ar bet kurį kitą parką – visi jie išpuoselėti ir verti aplankymo ar su maistu, ar be jo.
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
NE
Dėl Heineken alaus išprotėję gali būti tik Švyturio Extra pliaupiantys keliautojai. Todėl ir apsilankymas Heineken gamykloje ir „Heineken Experience“ nėra kažkoks stebuklas.
TAIP
Visgi reikia Lietuvą laikyti alaus šalimi ir tikėtis, jog mūsiškas skonis alui truputį išrankesnis. Todėl vietoj Heineken derėtų užsukti kad ir į populiarią craft beer užeigą „Brouwerij ‘t IJ“, įsikūrusią malūne Rytų Amsterdame – aplinka ten puiki, alaus pasirinkimas platus, o ir pats alus skanus bei nebrangus (iki 3€ už 0,3 l bokalą)
© Ugnės Marijos Andrijauskaitės nuotr.
Pabaigai – keletas naudingų triukų:
– Jei norite paplaukioti, nebūtina nuomotis valtelės ar prisijungti prie brangaus turo kanalais: greta Centrinės stoties galite šokti į keltą ir persikelti per Ij upę į Šiaurės Amsterdamą nemokamai. Ilgiausiai plaukia keltas į hipsterišką NDSM wharf kvartalą.
– Jei norite aplankyti Anne Frank namą, nestovėkite eilėje, o bilietą nusipirkite iš anksto internetu.
– Jei norite pasigrožėti žydinčiomis tulpėmis, nebūtina važiuoti į garsųjį Keukenhof – galite pavažiuoti iki artimiausių tulpių laukų Noordoostpolder ar Bollenstreek regione.
– Būdami Amsterdame galite pakeliauti po visą kulinarinį pasaulį – nuo Vidurio Rytų užkandinių su kuskusu ir falafeliais (bene geriausi falafeliai – Maoz tinkle, ir vos 5€), Surinamo/Indonezijos užkandinių su roti ar saldžiai aštriais sumuštiniais iki Rytų Afrikos restoranėlių, siūlančių ne tik skanų maistą, bet ir pačią geriausią etiopišką kavą. Svarbiausia – venkite „all you can eat“ ir centre įsikūrusių Pietų Amerikos grill restoranų.
– Jei žadate lankytis bent keliuose muziejuose, įsigykite visoje šalyje galiojančią muziejų kortelę (50€) – atsieis pigiau nei perkant atskirus bilietus – muziejai Olandijoje tikrai brangūs.
– Amsterdame vyksta daugybė renginių, dalis jų – nemokami ir skelbiami facebook puslapyje „Amsterdam without a penny“.
