Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Centro-Žaliakalnio rinkimų apygardoje Nr. 13 kandidatas Gabrielius Landsbergis
Koks buvo sudėtingiausias Jūsų gyvenimo sprendimas? Kodėl?
– Sudėtingiausias sprendimas – iš diplomatinės tarnybos pasukti į politiką. Priimdamas jį, iš anksto žinojau, kad teks susidurti su oponentų puolimu ir įvairiais neteisingais kaltinimais. Sunkiausia prie to priprasti buvo ne man asmeniškai, bet mano šeimai, ypatingai vaikams.
Nuveiktas darbas, kuriuo labiausiai didžiuojatės?
– Labiausiai didžiuotis galiu tuo, kad sukūriau didelę ir laimingą šeimą – su žmona auginame keturis vaikus. Tikiu, kad kitas darbas, kuriuo galėsiu didžiuotis, bus mūsų parengto Plano Lietuvai įgyvendinimas, suteiksiantis galimybę didesnei daliai Lietuvos žmonių savo šeimas ir jų gerovę kurti čia, savo tėvynėje, o ne toli nuo jos.
Poelgis dėl kurio buvo/yra gėda?
– Turiu pripažinti, jog svetimos gėdos jausmas dažnai apima girdint viešus dalies dabartinių valdančiųjų pasisakymus bei matant jų nekompetenciją vykdant užimamas pareigas.
Paskutinė Jūsų perskaityta knyga?
– Per atostogas dar kartą atsiverčiau J. Lynn ir A. Jay knygą “The Complete Yes Prime Minister”. Ši knyga – puikus britiško politinio humoro pavyzdys, linksmai ir pakankamai paprasta forma perteikiantis sudėtingus valstybės valdymo klausimus.
Ką manote apie visuotinę e-balsavimo galimybę mūsų šalyje, kodėl tai yra gerai/blogai?
– Ilgesniuoju laikotarpiu internetinio balsavimo įvedimo galimybės Lietuvoje atmesti nevertėtų. Tačiau svarbiausia užtikrinti, kad e-balsavimas nedidintų neskaidrių rinkimų rizikos. Kelias, kuriuo būtų galima eiti – pilotinių e-balsavimo projektų įgyvendinimas. Vienas iš tokių pilotinių projektų galėtų būti elektroninio balsavimo galimybės suteikimas užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Palaipsnis e-balsavimo įvedimas leistų identifikuoti praktikoje kylančius probleminius momentus bei, prieš pereinant prie universalios sistemos, juos išspręsti. Tai taip pat leistų įvertinti realią tokio balsavimo būdo kuriamą naudą – konkrečiai, kiek padidėjo rinkėjų įsitraukimas į demokratinius procesus.
Ar turėtų būti baudžiami asmenys, parsisiuntę iš interneto autorinių teisių saugomą turinį (muziką, filmus ir t.t.), turint omenyje, kad Lietuvoje renkamas „tuščios laikmenos“ mokestis?
– Intelektualinė nuosavybė visame išsivysčiusiame pasaulyje yra griežtai saugojama ir ginama nacionalinių įstatymų bei tarptautinių susitarimų. Ne ištimtis yra ir internete patalpintas turinys (muzika, filmai ir kt.). Privalome gerbti autorių teises, ir gerokai apmažinti Lietuvoje šiuo metu paplitusį internetinį „piratavimą”.
Ką manote apie SGD laivo-saugyklos „Independence“ ilgalaikę nuomos sutartį? Ar ji kelia Jums kokių nors klausimų, ir ar atrodo visiškai skaidri?
– SGD terminalas yra vienas retų politinio tęstinumo Lietuvoje pavyzdžių – pradėtas konservatorių Vyriausybės, šis projektas buvo užbaigtas socialdemokratų vadovavimo laikotarpiu. Tai pavyko pasiekti, nepaisant sistemingo bandymo kompromituoti šį projektą iš dalies valdančiųjų pusės. Terminalas ženkliai padidino mūsų šalies energetinį saugumą, ir neabejotinai yra vienas svarbiausių strateginės reikšmės projektų, įgyvendintų per pastaruosius 25-erius metus. Nors ir kyla klausimų, ar ši Vyriausybė pakankamai kompetetingai vedė derybas su užsienio partneriais, ir išsiderėjo geriausias įmanomas sąlygas Lietuvai, manau, kad pats pasirinktas laivo-saugyklos ilgalaikės nuomos modelis yra teisingas. Žinoma, iškilus pagrįstoms abejonėms dėl šios sutarties ar atskirų jos punktų skaidrumo ir pagrįstumo, ji turi būti peržiūrėta, ir iš naujo įvertinta.
Žvelgiant į pastarųjų metų įvykius po Euromaidano Ukrainoje, kaip Jums atrodo ukrainiečių įgyvendinamos reformos? Kas ir kodėl padaryta ne taip?
– Nepaisant tebevykstančių Rusijos ir jos remiamų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje bei aneksuoto Krymo, šalis per pastaruosius metus reikšmingai pasistūmėjo reformų keliu. Deja, darbo, šiuo ažtvilgiu, dar liko labai daug, o nemažai pradėtų reformų nebuvo iki galo sėkmingos. Nepaisant teigiamų pavyzdžių, tokių kaip policijos sistemos pertvarka, į akis labiausiai krinta tai, kad šalies Vyriausybė iki šiol nesugebėjo pilnai įgyvendinti valstybės valdomų įmonių reformos. Be to, stringa bandymas įvesti turto (pajamų) deklaracijas viešojo sektoriaus darbuotojams. Tai, savo ruožtu, yra didžiulė problema, kadangi būtent valstybės valdomos įmonės, kartu su visu viešuoju sektoriumi, yra Ukrainos korupcijos židinys, ženkliai stabdantis bandymą šalies ekonomiką pastatyti ant kojų, ir tapti europietiška valstybe. Natūralu, kad bet kokias pertvarkas šiame sektoriuje bando blokuoti įtakingi oligarchiniai interesai, įpratę pelnytis valstybės ir jos žmonių sąskaita.
Ukrainos valdžiai akivaizdžiai reikia daugiau valios aukščiausiame politiniame lygmenyje, ir užsispyrimo iki galo įgyvendinti pradėtus darbus. Tam reikalingas ir didesnis Vakarų partnerių palaikymas bei supratimas, kad kai kurioms reformoms įgyvendinti – reikalingas laikas. Ypatingą vaidmenį, šiuo atžvilgiu, vaidina Lietuva, esanti viena nuosekliausių Ukrainos rėmėjų tiek Europos Sąjungos viduje, tiek ir platesniame Vakarų valstybių rate. Aktyvų darbą šia linkme turime tęsti ir toliau – šiandien Ukrainai mūsų parama labai svarbi. Džiaugiuosi, galėdamas pasakyti, kad reikšmingai prie teigiamų pastarojo laikotarpio pokyčių Ukrainoje prisidėjęs buvęs šios šalies Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius sutiko prisijungti prie būsimosios TS-LKD Vyriausybės komandos. Jo profesionalumas ir patirtis neabejotinai bus tiesiogiai pritaikoma ir Lietuvoje, kadangi tokiose srityse, kaip valstybės valdomų įmonių veikla, vis dar turime nemažų problemų, susijusių su šių įmonių veiklos skaidrumu ir efektyvumu.
Ką manote apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas sustabdyti Maskvos Kultūros ir Verslo Centro „Maskvos Namų“ statybas Vilniuje? Ar tai gera iniciatyva? Kodėl?
– Džiugu matyti, kad nuoseklus TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje darbas ties šiuo klausimu pagaliau duoda rezultatų. Manau, kad tokiu geopolitiškai įtemptu laikotarpiu, Maskvai žvanginant ginklais Ukrainoje bei gyvenant revanšistinėmis nuotaikomis Vakarų atžvilgiu, sprendimas stabdyti šį projektą yra teisingas. „Maskvos Namų” atidarymas sostinėje būtų tarsi Trojos arklio įsileidimas, suteikiantis Kremliui papildomą paspirtį plėtoti prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptą informacinį karą. Todėl esu įsitikinęs, jog šio projekto statybos Vilniuje turėtų būti stabdomos – bent iki tol, kol iš esmės pasikeis situacija Rusijoje ir šios šalies požiūris į kaimynines valstybes, įskaitant ir Lietuvą.
Kaip reikia išspręsti Vilniaus Kirtimų tabore esančio narkotikų platinimo lizdo problemą?
– Vilniaus taboro problema paprastai neišsprendžiama – neužtenka atvaryti buldozerių ir nugriauti nelegaliai ten stovinčius pastatus ar aptverti visą teritoriją spygliuota viela. Nors visada galima kalbėti apie daugiau aplink taborą patruliuojančių pareigūnų, tai taip pat nėra ilgalaikis atsakymas. Žinoma, tie asmenys, kurie yra tiesiogiai įsitraukę į narkotikų gamybos ir platinimo verslą, turi būti griežtai baudžiami. Tačiau tam, kad nubaustųjų vietos iškart neužimtų kiti, reikalingas kompleksinis požiūris. Norint iš tiesų atsikratyti šios piktžaizdės sostinės pakraštyje būtina užtikrinti romų tautybės asmenų socialinę ir kultūrinę integraciją į mūsų visuomenę, suteikti tabore augantiems vaikams galimybę lankyti mokyklą bei padėti ten gyvenantiems žmonėms įgyti bent minimalias kvalifikacijas, leidžiančias ieškoti darbo ir pragyvenimo šaltinio už taboro ir nelegalaus narkotikų verslo ribų. Nors tai yra ilgalaikis procesas, manau, jog tuo pačiu tai yra ir vienintelis realus kelias, sprendžiant šią jau daugelį metų miesto valdžios ir valstybės lygmeniu ignoruojamą problemą.
Ar pritartumėte eutanazijos legalizavimui Lietuvoje, kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Eutanazijos įteisinimo klausimu Lietuvoje reikia plačios diskusijos, įtraukiančios įvairius visuomenės sluoksnius, ir leidžiančios išklausyti visų pusių nuomonę bei argumentus. Kol kas, tokios diskusijos pasigendu. Kalbant bendriau, mūsų partija visada nuosekliai pasisakė už gyvybę, ir nuo šios linijos nutolti neketiname.
Ar vertėtų Lietuvoje apmokestinti pajamų mokesčiu religinio kulto bendruomenes, turint omenyje, kad jų dvasiniai lyderiai gauna Sodros ir sveikatos apsaugos garantijas, tame tarpe – ir nereligingų/ateistinių pažiūrų žmonių sąskaita? Kodėl?
– Suvokiame, kokį svarbų vaidmenį bažnyčia ir kitos religinės bendruomenės vaidina didelės dalies mūsų visuomenės gyvenime. Todėl nusistovėjusios ir žmonėms įprastos tvarkos keisti nesiruošiame.
Ar pritartumėte kanapių legalizavimui Lietuvoje?
– Lietuvai vis dar bandant išlipti iš priklausomybių (visų pirma – nuo alkoholio) liūno, sprendimai, leidžiantys legalizuoti kanapes, šiandien nebūtų tinkami. Nors tai pakankamai silpnas narkotikas, legalizuotos kanapės, panašiai kaip ir tabako gaminiai, sukurtų dar vieną papildomą priklausomybės šaltinį. Tai, savo ruožtu, kirstųsi su vienu pagrindinių mūsų siekių – kurti visapusiškai sveiką visuomenę.
Ar pritartumėte paauglių lytiniam švietimui mokyklose? Nuo kelintos klasės mokiniams galėtų būti pasakojama apie lytinių santykių pasekmes, lytinių susirgimų pavojus, kontracepciją?
– Esu įsitikinęs, kad mokykla turi visapusiškai paruošti vaiką gyvenimui. Neplėtodami lytinio švietimo mokymo įstaigose mes, tarsi, užmerkiame akis ir apsimetame, jog paauglių nėštumas, ir iš to kylančios socialinės bei psichologinės problemos, paprasčiausiai neegzistuoja. Lytinio švietimo klausimai turi būti integruoti į bendrojo ugdymo turinį, su kuriuo moksleiviai būtų palaipsniui supažindinami – pradedant tada, kai patys vaikai yra pasiruošę priimti tokią informaciją. Negana to, mokytojai turi būti pasirengę šį turinį vaikams tinkamai perteikti ir, esant reikalui, juos asmeniškai pakonsultuoti.
Daugybė lietuvių moterų yra išnaudojamos, patiria seksualinį, psichologinį, fizinį smurtą šešėliniame seksualinių paslaugų versle, ar pritartumėte jų veiklos dekriminalizavimui, galimybei, patyrus prievartą, be baimės reikalauti pagalbos bei teisingumo?
– Moterų seksualinis, psichologinis ir fizinis smurtas iš tiesų yra viena skaudžiausių Lietuvos visuomenės problemų. Moterys smurtą patiria anaiptol ne tik seksualinių paslaugų versle. Kad ir kaip būtų skaudu, daugiausia su šia problema jos susiduria artimoje aplinkoje – savo šeimoje, namuose. Todėl prioritetinis valstybės dėmesys turėtų būti skiriamas būtent šios problemos sprendimui. Nemanau, kad seksualinių paslaugų verslas turėtų būti Lietuvoje legalizuojamas. Greičiau priešingai – turime dėti pastangas tam, kad į šį verslą įtrauktos moterys galėtų kuo greičiau iš jo pasitraukti, nerizikuodamas savo sveikata ar net gyvybe. Tam valstybė turi keisti požiūrį į prostituciją – ne tiesiog formaliai kartas nuo karto nubausti ja užsiiminėjančias moteris, bet ir siūlyti realią pagalbą, įveikiant dažnai jas kamuojančias priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų), keičiant veiklos pobūdį bei padedant integruotis į visuomenę.
Kokia jūsų nuomonė apie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimą bei įvaikinimo galimybę Lietuvoje?
– Sprendimas, kurį Lietuvoje šiuo atžvilgiu būtų galima priimti – įtvirtinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Ar pritariate įstatyminiam draudimui moterims ir vyrams dengti veidus viešosiose vietose?
– Atvirai kalbant, nemanau, jog tai šiandien Lietuvoje yra svarbus ir politiškai aktualus klausimas. Greičiau tai – populistinių partijų mėgstama tema, kurios dėka, remiantis emocijomis, bandoma įbauginti dalį visuomenės. Kadangi tokios problemos Lietuvos kontekste neįžvelgiu, nematau ir reikalo šį klausimą svarstyti. Vietoj tokių klausimų eskalavimo, politikai verčiau savo jėgas koncentruotų į tai, kaip padidinti šalyje gyvenančių žmonių pajamas ar pakelti mūsų vaikų švietimo kokybę.
Kokie realūs ES šalių vyriausybių sprendimai padėtų sumažinti teroro aktų skaičių Europoje?
– Europos Sąjunga privalo ženkliai sustiprinti savo išorinių sienų kontrolę, ypatingai Pietuose. Turi būti užtikrinta, kad net ir esant dideliems pabėgėlių iš Viduriniųjų Rytų srautams, būtų tiksliai žinoma, kas ir kokiais kiekiais patenka į ES. Neturėdami stiprios ir efektyvios išorinių sienų kontrolės, neturime jokių realių instrumentų sukontroliuoti į Šengeno erdvę patenkančius asmenis, galimai turinčius teroristinių tikslų. Be to, būtina stiprinti informacijos dalinimosi pajėgumus tarp ES valstybių narių žvalgybinių, antiteroristinių ir kriminalinių institucijų, taip užtikrinant geresnį veiksmų koordinavimą, ir pasirengimą veikti, užkardant galimus išpuolius.
______________________________________________
Naujienų portalo KaunoŽinios.lt priešrinkiminėje debatų rubrikoje gali dalyvauti visi oficialiai 2016m. Seimo rinkimams registruoti kandidatai. Dėl dalyvavimo galima kreiptis iki rugsėjo 30 d. e.paštu: info@kaunozinios.lt
