Kinija pamažu ruošiasi užkariauti kosmosą. Kadangi šalis nedalyvauja Tarptautinės Kosminės Stoties veiklose, savarankiškai kuria kosminės srities programas ir planus. Vis plačiau kreipiamas žvilgsnis į Mėnulį. Ambicijos kosmoso sektoriuje nepaliaujamai didėja.
Vienas iš Kinijos kosmoso agentūros planų – iki 2020 metų sukurti kosminį lėktuvą. Ties šiuo projektu daugiau nei dešimtmetį dirba Kinijos inžinieriai. Pagrindinis tikslas-erdvėlaivio pakilimas nuo įprasto ilgio pakilimo tako naudojant reaktyvinius variklius skrendant vis į didesnį aukštį. Pasiekęs reikalingą aukštį erdvėlaivis galėtų įjungti savo raketinius variklius. Taip būtų užbaigta kelionė į orbitą.
Kinijos žvilgsnis taip pat krypsta ir į mėnulį. Šiuo metu į tyrinėjimus investuojami milijardai dolerių. Šalis planuoja netolimoje ateityje pasiųsti žmonių ir į Mėnulį. Metų pradžioje kinai paleido palydovą, kuris palaiko ryšį su Žeme iš tamsiosios Mėnulio pusės. Palydovas „Queqiao“ buvo paleistas pietvakarių Kinijoje esančiame Sičange. Šio projekto vykdytojai patikina, kad šis paleidimas yra svarbus žingsnis Kinijos kosminėje srityje, nes šalis tapo pirmąja valstybe, nusiuntusia zondą į nematomą Mėnulio pusę. Šios programos įgyvendinimui skiriami milijardai ir tikimasi iki 2022 metų sukurti gyvenamą kosmoso stotį bei netolimoje ateityje nusiųsti žmonių į Mėnulį.
Praeitą savaitę Kinija pademonstravo kuriamos kosminės orbitos modelius ir maketus. Pasak inžinierių, ši kuriama gyvenamoji orbita gali pakeisti dabartinę Tarptautinę kosminę stotį. Surengtoje aerokosminėje parodoje „Airshow China“ buvo pristatytas planuojamas gyvenamosios ir darbo erdvės kosminė orbita „Tiangong“ (Dangiškieji rūmai) modelis. Šioje orbitoje bus įrengta erdvė mokslo eksperimentams ir tyrimas. Orbitos išorėje bus sumontuotos saulės baterijos. Iš maketo galima spręsti, kaip atrodys gyvenamosios ir darbo erdvės stotyje „Tiangong“. Stotis turės dar du modulius, skirtus mokslo eksperimentams. Stotyje dirbs astronautų įgula, kuris vykdys biologijos ir mikro gravitacijos tyrimus. „Tiangong“ kosminė orbita prilygs futbolo aikštės dydžiui.
Šalis yra aktyviai įsitraukusi į kosmoso lenktynes. Kuria pažangius ir naujus erdvėlaivius, kurie netrukus galės skristi tiek orbitoje aplink Žemę bei nusileisti Mėnulyje. Kinų sukurta kapsulė „Shenzhou“ jau šešis kartus skraidino šalies astronautus į kosminę stotį. Tačiau pagrindinė kinų misija pastatyti nuolatinę kosmoso stotį, kurioje įgula dirbtų visą laiką, kurio rezultatas- išsilaipinimas Mėnulyje.
Taip pat skaitykite: Yusaku Maezawa – pirmasis kosmoso turistas
