"Gyvoji biblioteka" archyvo nuotr.

Manai, kad žydams rūpi tik pinigai? Ar žmonės su negalia verti vien pasigailėjimo, tad jie niekad neišeina iš namų? Galbūt galvoji, kad feministės yra vyrų nekenčiančios monstrės? O indai yra nesiprausiantys vegetarai? Čia tik keletas stereotipų, kurie lydi tam tikras socialinės grupes. Paprasčiausias būdas laužyti šiuos stereotipus yra susidurti su jais akis į akį. Gyvoji biblioteka suteikia galimybę susitikti ir pasišnekėti su žmonėmis, apie kuriuos yra sukurta daug stereotipų, kurie dažnai patiria diskriminaciją ir atskirtį, ir žinoma atsikratyti tų stereotipų.

Gyvoji biblioteka – tai naujas ir paprastas būdas griauti stereotipus. Jos principas labai paprastas: susitinki su išankstinėmis nuostatomis ir stereotipais, kuriuos turi. Ji veikia taip pat kaip ir paprastos bibliotekos. Bibliotekos lankytojas ateina ir tam tikram laikui pasiskolina „knygą“. Perskaitęs lankytojas ją grąžina į biblioteką, ir, jeigu nori, gali pasiimti kitą „knygą‘. Tarp bibliotekų yra tik vienas esminis skirtumas – gyvojoje bibliotekoje knygas atstoja žmonės, o skaitymu laikomas paprasčiausias pokalbis.

Gyvosios knygos – tai žmonės iš pažeidžiamų socialinių grupių, visuomenėje patiriantys diskriminaciją ar išankstines nuostatas. Gyvosios knygos turi didžiulę patirtį, kuria gali pasidalinti su tuo besidominčiais žmonėmis. Žmonės savo ruožtu gali užduoti jiems rūpimus klausimus. Tačiau gyvosios knygos turi pasirinkimo laisvę ir gali į sau nepriimtinus ar žeidžiančius klausimus tiesiog neatsakyti ir taip nutraukti pokalbį. Dažnai žmonės jaudinasi ir nežino kaip reikės elgtis su „knyga“, ko jos paklausti. Tačiau nerimauti nėra ko, nes atėjus į gyvąją biblioteką lankytojus pasitiks specialiai apmokytas darbuotojas – bibliotekininkas. Jis ir paruoš skaitytoją pokalbiui, paaiškins pagrindines taisykles bei leis išsirinkti knygą iš katalogo.

“Gyvoji biblioteka” archyvo nuotr.

Skaitymo procesas – tai gyvosios knygos ir skaitytojo atviras pokalbis. Skaitytojas gali užduoti gyvajai knygai rūpimus klausimus ir išgirsti atvirus atsakymus. Skaitymas tampa jaukia erdve, kurioje akis į akį bendrauji su visuomenėje pažeidžiamos grupės atstovu. Tai gali būti žydas, lenkas, juodaodis, musulmonas, romas – visa tai priklauso nuo to, kokią socialinės atskirties grupę pasirenki. O pasirinkimas priklauso nuo to, su kuo tau būtų įdomiausia pabendrauti, pasisemti tam tikros gyvenimiškos patirties.  Bibliotekininkai atidžiai prižiūri skaitymo procesą, rūpinasi, kad viskas vyktų sklandžiai. Vidutiniškai skaitymas trunka 15-25 minutes, tačiau griežtai ribojamas nėra. Pokalbis gali tęstis ilgiau arba atvirkščiai žymiai trumpiau. Tokie pokalbiai ugdo tarpusavio supratimą ir toleranciją, griaunia stereotipus ir netinkamą požiūrį. Skaitytojas taip pat gauna naudą – po pokablio ne retai susibičiuliauja su „knyga“, gauna teigiamų emocijų ir svarbiausia – pakeičia savo požiūrį. Žinoma niekas nemėgsta būti įspraustas į stereotipo rėmus ir nesidžiaugia kitų visuomenės narių vertinamas pagal užklijuotą „etiketą“. Bet tam, kad išankstinė nuomonė būtų išsklaidyta, kartais tereikia drąsos išgirsti ir įsiklausyti į kito nuomonę ar užduoti rūpimus klausimus nepažįstamam žmogui. Toks tarpusavio bendradarbiavimas naudingas visiems, nes ugdo pilietišką, tolerantišką ir svarbiausia – nepaisančią stereotipų bendruomenę. Toks ir yra pagrindinis gyvosios bibliotekos tikslas.

“Gyvoji biblioteka” archyvo nuotr.

Europos Tarybos kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“ – tęstinis projektas Lietuvoje. Gyvosios bibliotekos metodas yra įrašytas į Europos Tarybos jaunimo žmogaus teisių ugdymo programą. Jis skatina susimąstyti, sujaudina, įtraukia, nustebina – todėl yra patrauklus ir paveikus. Pasauliniu mastu didelio pasisekimo sulaukęs neformalaus ugdymo metodas Lietuvoje pradėtas taikyti 2007-aisiais metais. Nuo to laiko metodo svarba ir populiarumas augo tiek jaunimo ir visuomenės tarpe, tiek nevyriausybinėse organizacijose bei švietimo įstaigose.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: