Kauniečiai kviečiami į šiuos renginius:
10 val. iškilmingas Taikos vėliavos pakėlimas prie Kauno miesto savivaldybės, Laisvės al. 96. Dalyvauja: Savivaldybės vadovai, kūrybinių sąjungų vadovai, Kauno miesto pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.
11 val. parodos „Režisieriaus J. Miltinio portretai“ pristatymas Kauno miesto muziejuje, M. Valančiaus g. 6.
12 val. Iškilminga Kauno bigbendo išlydėtuvių į Vilnių akimirka Kauno geležinkelio stotyje. Dalyvauja Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“.
16 val. Kauno miesto mero inicijuotas A. Cholinos teatro šokio spektaklio „Vyrai ir Moterys“ pristatymas miesto kultūros įstaigų, organizacijų, kt. institucijų atstovams bei meno kūrėjams „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, Kovo 11-osios g. 26 (su kvietimais).
18 val. Kauno miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Kauno bigbendas ir Vilniaus miesto savivaldybės koncertinės įtaigos šv. Kristoforo orkestras koncertas Kongresų rūmuose Vilniuje. Pasaulinės kultūros dienos minėjime Vilniuje dalyvaus Kauno miesto savivaldybės atstovų delegacija.
Apie dienos istoriją
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Nikolajus Rerichas iškėlė mintį, jog kultūros lobius, meno kūrinius privalu apsaugoti nuo griaunančių karo audrų. 1914 m. jis pateikė apsaugą garantuojančios sutarties projektą tuometinei Rusijos vyriausybei. Bet viską sujaukė prasidėjęs karas, nušlavęs nuo žemės paviršiaus daugybę kultūros paminklų, suniokojęs meno saugyklas ir kūrinius. 1929 m. Niujorke buvo įsteigtas Rericho Pakto komitetas. Tokie komitetai ėmė rastis ir Europoje. 1931 m. Briugėje įvyko 1-oji Paktui skirta konferencija, įsteigta Tarptautinė Rericho Pakto sąjunga, pašventinta Taikos vėliava – baltame fone trys raudoni skrituliai, apjuosti raudonu žiedu (šventoji trejybė, trys brangenybės, laimė ir pan. simboliai, išreikšti trim apskritimais, aptinkami viso pasaulio tautų mitologijose ir religijose).
Rericho Paktas buvo ratifikuotas 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone, JAV Prezidento Franklino Ruzvelto kabinete. „Taigi mūsų siūlymas atvers galimybes apsaugoti pasaulio kūrinius ne tik per karus, tačiau, ypač pabrėžiu, ir vadinamosios „taikos“ laikotarpiu. (…) Mes matome, jog ne tik karo metais, bet ir įvairiausių paklydimų metu žmogaus genijaus kūrybos vaisiai būdavo negailestingai naikinami, tačiau pasaulio išrinktieji suvokia, jog jokia evoliucija neįmanoma be šių kultūros vertybių sankaupų“ (N. Rerichas). Paktas tapo pagrindu 1954 m. priimtai Hagos konvencijai. Tačiau jis aktualus šiandieną lygiai taip, kaip ir prieš 75 metus, vis svarbesnis tampa kultūros vertybių apsaugos klausimas taikos metu.
Lietuvoje Kultūros diena prie atmintinų dienų sąrašo buvo prijungta 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu. Tikėtina, kad bent jau šią dieną susimąstysime apie kultūros svarbą žmogaus gyvenime, apie Taiką pasaulyje, kurią galime pasiekti per kultūrą, dvasinį tobulėjimą, šviesos ir gėrio idėjos skleidimą.
