Parodos fragmentas / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Lapkričio 18 dieną publikai žymių menininkų penketukas iš Kauno ir Vilniaus – grafikė Aistė Ramūnaitė, tapytoja Irena Mika, keramikė Dormantė Penkinski, skulptorius Sigitas Straigis ir tapytojas Romanas Averincevas – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje pristatė simpoziume „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ sukurtus darbus, kurie palietė visus metų laikus – jaukų pavasarį, įsimintiną vasarą, spalvotą rudenį ir baltą žiemą. Pasak menininkų, dalyvavimas simpoziume – tai puikus įkvėpimo ir bendruomeniškumo pavyzdys, leidžiantis tobulėti ir atrasti įvairias raiškos formas bei filosofijas. Puikiai sustyguotoje ekspozicijoje (kuratorė Irena Mika) juntama stipri meno tėkmė, kuri žiūrovą nuneša į mįslingus ir plačius, jautrius ir gilius meno tolius.

Štai spalvotos grafikos pradininkė Lietuvoje, grafikė Aistė Ramūnaitė pristatė tapybos ir pastelės darbus, įkvėptus Kauno ir jo gamtos. Darbe „Nuo užšalusio karjero vaizdas į šilą apie penktą valandą vakaro“ stipriai pagauta emocija ir kompozicija, tas harmonijos kupinas žiemos laikas. Būdama grafikė, laviruodama tarp skirtingų technikų ir sukūrusi savo autorinę techniką, Aistė Ramūnaitė per tapybą ir pastelę reprezentuoja emocijos gylį ir akcentuoja savotiškas harmonijos paieškas, nes grafikoje jau dominuoja eksperimentai ir žaismas, žaidimas su įvaizdžiais.

Aistė Ramūnaitė „Nuo užšalusio karjero vaizdas į šilą apie penktą valandą vakaro“, dr., al., akr. ir autorinė technika / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Kūryboje įvaizdis itin svarbus ir tapytojai, galerininkei, pedagogei Irenai Mikai. Ji itin moka „pagauti“ įvaizdį tapybos darbuose ir pastelėse. Laiką leisdama simpoziume, tapytoja ne tik fiksuoja gamtos pagavą, bet taip pat pro jos žvilgsnį neprasprūsta žmogus ir jo kasdienybė. Tai puikiai įrodo tapybos darbas „Žvejys“, kuris pulsuoja spalvų ryškumu ir abstrakcijos gyliu. Autorės žvilgsnyje kiekvienas užfiksuotas vaizdelis tapybos darbuose tampa svarbiausiais akstinais kurti vizualiuosius naratyvus. Taip laiko ir vietos paradigmos Irenos Mikos darbo plokštumoje tampa vieniu, kuris žiūrovo sąmonėje iš lėto išsikristalizuoja. Tapytoja, laviruodama tarp skirtingų erdviškumų, puikiai perteikia gamtą ir jos stiprybę, o darbe „Žvejys“ – išryškina ir skirtingas stichijas, ir skirtingas įtampas.

Irena Mika „Žvejys“, dr., akr., 2022 / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Seniausios japonų Bizeno technikos pradininkė Lietuvoje, keramikė Dormantė Penkinski savo darbuose perteikia japonų filosofijos subtilybes. Itin propaguodama japonų keramiką, Dormantė Penkinski naudoja skirtingas technikas. Simpoziume pristatė jaukius ir subtilius keramikos darbus, parodančius skirtingas technikas, kurias įvaldė keramikė. Be masyvių vazų, skulptūrų, raku puodelių, keramikė Dormantė Penkinski pristatė ir dievų maisto indus. Būtent šie dievų maisto indai ne tik išsiskyrė savo subtilumu, bet taip pat ir puikiai reprezentavo japonų filosofiją.

Dormantė Penkinski „Dievų maisto indai“, keramika / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Iš medžio darbus kuriantis skulptorius Sigitas Straigis pristatė simpoziume sukurtas įvairaus dydžio skulptūras, į kurias įkomponavo medžių šakas ir virves. Taip skulptūros įgavo erdviškumo (skulptūra „Branda“). Skulptorius Sigitas Straigis visada taikliai sugalvoja savo darbų pavadinimus, kurie dar labiau žiūrovui leidžia išgyventi emocijas. Pastaraisiais dešimtmečiais skulptoriaus darbai įgavo poetiškumo ir filosofiškumo, abstrahuotos meninės kalbos, kuri tolygiai veriasi iš vieno darbo į kitą, parodydama autoriaus žvilgsnį į jį supančią aplinką ir tikrovę.

Sigitas Straigis „Branda“, medis / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

O ekspresionistinio primityvizmo arba primityvistinio ekspresionizmo tapytojas Romanas Averincevas lieka ištikimas savo braižui ir tik jam būdingam požiūriui, kuris perteikiamas tapybos darbuose. Dažnai autoriaus mintys varijuoja tarp realybės ir fikcijos (darbas „Velniukas“). Bet žiūrovą tapytojas stebina savo „klampiu“ koloritu ir abstrakcija (darbas „Kaukės“). Tapytojas Romanas Averincevas simpoziume sukūrė darbus, kurie, viena vertus, keltų žiūrovui klausimus, kita vertus, atitiktų autoriaus kūrybos braižą. Ekspresionistinis primityvizmas arba primityvistinis ekspresionizmas Romano Averincevo darbuose įgauna kaskart kitas išraiškas.

Romanas Averincevas „Kaukės“, kart., al., 2022 / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Menininkų penketukas – grafikė Aistė Ramūnaitė, tapytoja Irena Mika, keramikė Dormantė Penkinski, skulptorius Sigitas Straigis ir tapytojas Romanas Averincevas – kurdami simpoziume „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ pamatė bendrų kūrybos vardiklių, kurie, kaip ta tekanti Neris, sukūrė stiprią meno tėkmę, bendruomeniškumą. Atstovaudami skirtingas meno formas, technikas ir filosofijas autoriai savotiškai vieni kitus papildė. Taip sukurdami simpoziumo „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ parodą itin stiprią ir nuoseklią.

Dormantės Penkinski keramika ir Irenos Mikos pastelės / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.

Apie autorius

Aistė Ramūnaitė – tai spalvotos grafikos pradininkė Lietuvoje. Kurianti daugiasluoksnius lino raižinius, kuriuose svarbus linijiškumas. Grafikė nuolat eksperimentuoja, domisi naujomis lino raižinio formomis ir transformacijomis, lino raižinio erdviškumu, kuris yra paremtas abstrakcija. Šiuo metu Aistė Ramūnaitė gilinasi į tapybą. Ilgą laiką grafikė kūrė Didžiojoje Britanijoje. Dėstė grafikos dirbtuvėse Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Parengė ne vieną grafikos studijų individualią programą užsienyje. Kaskart dalyvauja šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“.

Irena Mika yra Kauno galerininkė, tapytoja ir pedagogė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos narė, surengusi ir dalyvavusi daugiau kaip 60 parodų, plenerų ir kitų meno projektų Lietuvoje ir užsienyje, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvauja nuo jos pirmųjų dienų ir kaip tapytoja, ir kaip galerininkė. Kūryboje išsiskiria savo stipriu kolorito ir gilios abstrakcijos pajautimu. Tapytojos Irenos Mikos kūryboje vyrauja pačios įvairiausios temos – biblijiniai motyvai, portretai, peizažai, istorinė atmintis. Menininkė – pelniusi ne vieną reikšmingą ir garbingą apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje.

Dormantė Penkinski – tai japonų Bizeno keramikos technikos pradininkė Lietuvoje, šią techniką keramikė itin propaguoja. Jos darbai ypač orientuoti į ekologiją: naudojamos natūralios medžiagos – degdamas molis, keramikos darbai pasidengia natūraliais medžio pelenais. Kiekvienas Dormantės Penkinski keramikos darbas yra paremtas gilia japonų filosofija, kurią autorė kviečia pažinti žiūrovą. Keramikė yra dalyvavusi šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“.

Sigitas Straigis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Skulptorius Sigitas Straigis yra surengęs ne vieną parodą, dalyvavęs meno simpoziumuose bei pleneruose, ne vieną kartą jo kūryba pristatyta šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“. Sukūrė daugybę interjero ir eksterjero medžio darbų, puošiančių ne vieną Lietuvos bažnyčią. Nuolatos eksperimentuoja ir kūryboje jungia įvairias medžiagas. Dažniausia kuria iš medžio.

Romanas Averincevas yra ekspresionistinio primityvizmo arba primityvistinio ekspresionizmo tapytojas. Savo kūrybą vadina literatūrine. Nuo 2004 m. dailininkas dalyvauja profesionaliose parodose ir yra surengęs ne vieną personalinę parodą, yra dalyvavęs šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“. Dažnai Romano Averincevo kūryboje susipina įvairios temos, dominuoja ryškios spalvos ar neaiškūs kontūrai, kuriuos žiūrovas turi įminti.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) simpoziumo „Laiko paieškos: nuo spalvos iki įvaizdžio“ paroda veiks iki š. m. gruodžio 2 d.

Parodos fragmentas / © Astijaus Krauleidžio-Vermonto nuotr.
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: