69 proc. Lietuvos gyventojų laikantis nuomonės, jog šalies gynyba šiuo metu turėtų būti svarbiausias politikų prioritetas, verslas siūlo lėšas krašto apsaugai trumpalaikėje perspektyvoje didinti skolinantis. Visgi, verslo atstovai tikina iš politikų kol kas pasigendantys politinės valios priimti krašto apsaugai būtinus sprendimus.
„Didinkime mūsų BVP, didinkime mūsų (ekonomikos – ELTA) pyragą. Tokiu atveju ir gynybai skirtų lėšų poreikis bus didesnis. O dabartiniu, trumpuoju periodu aš manau, kad tikrai reikėtų pasiskolinti, tuo labiau, kad tai yra ilgalaikė programa. Per ateinančius porą metų pamatysime, kokia yra situacija, o (kol kas – ELTA) mums yra svarbu, kad Lietuvos ekonomika augtų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų manymu, gynyba turėtų būti bendras visų reikalas. (…) Labai norėtųsi, kad mūsų Vyriausybė ir Europos Sąjunga labai padėtų dabartiniam ir, tikėkimės, patvirtintam eurokomisarui Kubiliui surinkti tinkamą lėšų kiekį į būtent jo asignuojamą direktoratą“, – tikino jis.
Tai jis kalbėjo verslo iniciatyvos „4 procentai“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo apie gyventojų nusiteikimą krašto gynybos finansavimui pristatyme.
Naujausia apklausa rodo, kad 26,3 proc. šalies gyventojų visiškai sutinka, kad Lietuva turėtų skirti 4 proc. BVP savo gynybai, o 24,9 proc. greičiau sutinka su šiuo teiginiu.
Tuo tarpu su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 14,3 proc., greičiau nesutinka – 10,9 proc., o beveik ketvirtadalis – 23,6 proc. – nei sutinka, nei nesutinka su siekiu didinti finansavimą krašto apsaugai iki 4 proc.
Su teiginiu, kad politinės partijos turi kuo skubiau susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo, sutinka 61 proc. respondentų. Nesutinka – 18 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 21 proc.
„Apie 68 proc. gyventojų mano, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu Lietuvoje turi būti gynybos ir saugumo klausimas“, – tyrimo pristatyme teigė ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
Jo teigimu, šalies politikams svarbu priimti politinį sprendimą nuosekliai didinti išlaidas gynybai.
„Kada yra pinigai, tada pokalbis su visais (karinės ginkluotės – ELTA) gamintojais, kurie irgi yra verslininkai, yra visai kitoks. Kia tu ateini nusipirkti keletą dešimčių tankų ar vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą, tai tave stato į eilės galą ir tu ten stovi. (…) Ko mes dabar pasigendame, tai politinės valios“, – pabrėžė A. Romanovskis.
Būtina perbraižyti Lietuvos pramonės žemėlapį
Praėjusią savaitę pristatytas Lietuvos gynybinės galios tyrimas, kurį atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su Lietuvos karo ekspertais simuliavęs du karinio konflikto scenarijus – kas laukia, jei 2027 m. Rusija užpultų Lietuvą. Nustatyta, kad Rusijos puolimą Lietuva atlaikyti galėtų iš viso skirdama papildomus 10 mlrd. eurų.
Anot iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narės, „Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, Lietuva neturi kitos išeities, kaip tik finansavimą krašto apsaugai didinti ir toliau.
„Tam, kad mes išsilaikytume, kol iniciatyvą perims NATO, mums reikia investuoti tuos 14,5 mlrd. eurų, norime mes to ar nenorime. 4 procentai buvo gera pradžia, išjudinome visuomenę, bet realiai mes turime eiti tiek, kiek reikia, kad mes išgyventume“, – tikino ji.
„Jeigu mes kalbame apie 5,5–6 proc. BVP, tai yra jau ženklūs pinigai. Bet rai reiškia, kad mes į tai turime pradėti žiūrėti kaip į vieną iš pramonės industrijos šakų, realiai perorientuoti visą mūsų Lietuvos (…) pramoninį žemėlapį“, – teigė G. Kaminskaitė-Salters.
Pasak jos, verslas šį skaičių pasiekti sutiktų didinant mokesčius – įvedant taršos, nekilnojamojo turto – ir skolinantis.
„Taip, yra Mastrichto kriterijai. Bet ar tu rinksiesi laikytis Mastrichto kriterijų, ar tu rinksiesi apsaugoti savo šalies nepriklausomybę. Kokiu būdu mes pasiskolinsime, čia jau Vyriausybė turi nuspręsti, bet šitam reikalui skolintis yra būtina“, – teigė G. Kaminskaitė-Salters.
Apklausos duomenimis, 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalies užpuolimo atveju Lietuvos kariuomenė turi būti pajėgi savo jėgomis sustabdyti priešiškas kariuomenes prie Lietuvos valstybės sienos ir neleisti joms prasiveržti į šalies gilumą. Su šiuo teiginiu nesutinka 14 proc., nei sutinka, nei nesutinka – 16 proc. apklaustųjų.
Greta 4 proc. BVP gynybai skyrimo, Lietuvos gyventojai iš naujai išrinkto parlamento tikisi ir ryžtingų sprendimų vystant gynybos pramonę šalyje, su šiuo teiginiu sutinka 7 iš 10 apklaustųjų.
Nurodoma, kad jau dabar Lietuvoje galima gaminti dronus, sprogmenis, NATO standartus atitinkančius artilerijos sviedinius. Be to, prognozuojama, kad 2026 m. šalyje pradės veikti Vokietijos „Rheinmetall“ gamykla.
„Pirmoje eilėje (…) mes kalbame apie sprogmenis. Šioje vietoje darbai vyksta, vyksta darbai ir su užsienio investuotojais, keliomis įmonėmis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, iš Vokietijos, Ukrainos. (…) Esame tikrai gana stiprūs su dronais, turime apie ketvertą įmonių, kurios šiai dienai praktiškai užpildo visą poreikį, dabar egzistuojantį Lietuvos kariuomenėje“, – teigė V. Janulevičius.
LPK vadovo teigimu, norint unifikuoti karinės įrangos gamybą, Lietuvai būtina šį procesą koordinuoti su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija ir Suomija. V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva šalies viduje galėtų gamintis apie 40 proc. visos reikalingos ginkluotės, visgi norint šį skaičių auginti reikia mažinti biurokratinius apribojimus.
„Supaprastinimo mums reikėtų ir toliau. Tie pirmieji žingsniai liepos mėnesio mums buvo pozityvūs, geri, bet jie nepakankami. (…) Šitoje vietoje daugiausia galimybių turi Vidaus reikalų ministerija, nes jų yra uždėti šie apribojimai“, – sakė pramonininkų atstovas.
Verslo iniciatyvos „4 procentai“ užsakymų tyrimą apklausų bendrovė „Norstat“ atliko spalio 4-11 dienomis, apklausoje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų.
Verslo iniciatyva „4 procentai“ startavo kovo pabaigoje, ji skirta raginti šalies valdžią susitarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai.
Šiemet gynybai Lietuva skiria 3,1 proc. BVP, pirminiame kitų metų biudžete numatyta skirti 3,03 proc. BVP, kartu sudarant galimybę skolintis papildomai.
Ūla Klimaševska (ELTA)
