Baltarusijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymas prievarta nutupdant civilinį lėktuvą skridusį į Vilnių yra žmogaus pagrobimas, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Premjerė Ingrida Šimonytė, Vilniaus oro uoste pasitikusi pagaliau parskridusius užgrobto lėktuvo keleivius, įvardino įvykį kaip „beprecedentį terorizmą Lietuvos ir Europos sąjungos piliečių atžvilgiu”.
Reaguodama į sekmadienį Baltarusijos režimo Minske nutūpdytą „Ryanair“ orlaivį, Lietuvos Vyriausybė nusprendė drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną.
„Vyriausybė, atsižvelgdama į šiuos sprendimus, priėmė sprendimą, kad skrydžiai, kurie vyks per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – po pasitarimo pirmadienį informavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame žada kelti klausimus dėl naujų sankcijų Baltarusijai. Prezidentas pareiškė kelsiąs klausimą, kad Baltarusijos oro erdvė būtų pripažinta nesaugia civilinei aviacijai erdve, o Baltarusijos aviakompanijos „Belavia“ lėktuvai netektų teisės leistis ES ir NATO valstybių oro uostuose.
„Beprecedentis įvkis! Režimas imasi bjaurių veiksmų. Reikalauju kuo skubiau paleisti Romaną Protasevičių!“ – pareiškė Gitanas Nausėda.
Latvijos aviacijos bendrovė „airBaltic“ nusprendė neskraidyti virš Baltarusijos. Kelių Europos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai ragina suspenduoti Baltarusijos narystę Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), atsisakyti skrydžių virš šios šalies.
„Karinių orlaivių panaudojimas siekiant perimti civilinį „Rynair“ skrydį tarp dviejų Europos Sąjungos ir NATO valstybių yra piratavimo aktas, sukėlę grėsmę keleiviams ir įgulai“, – teigiama sekmadienį paskelbtame devynių valstybių parlamentų vadovų pareiškime.
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių, siekdama atkreipti dėmesį į nedemokratinių režimų vykdomus veiksmus, kai panaudojamos visos prieinamos priemonės susidoroti su šių režimų politiniais oponentais.
Baltarusija kaltinama užgrobus europietišką oro linijų „Ryanair“ lėktuvą, kuriame skrido ieškomas opozicijos aktyvistas, kritikuojantis autoritarinį prezidento Aleksandro Lukašenkos valdymą. Lėktuvas buvo priverstas nusileisti Baltarusijos sostinėje Minske dėl įtarimų, jog jame yra bomba, o nusileidus buvo suimtas opozicijos aktyvistas. Dėl tokio išsišokimo įsiutę pasaulio lyderiai šį įvykį vadina „valstybinio terorizmo aktu“.
Lėktuve buvo 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių.
Sekmadienį, po to, kai nukreiptas iš savo originalaus maršruto Malta-Vilnius ir lydimas karinių Baltarusijos lėktuvų, „Ryanair“ keleivinis lėktuvas priverstinai nusileido Minske, buvo suimtas jame skridęs disidentas žurnalistas ir buvęs įtakingų „Telegram“ kanalų „Nexta“ ir „Nexta Live“ redaktorius Romanas Protasevičius.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis sako, kad lėktuvas buvo „užgrobtas“ ir kaltina Lukašenką įvykdžius „smerktiną valstybinį terorizmo aktą“ bei reikalauja griežtesnių sankcijų Baltarusijai. Europos Sąjungos taryba pirmadienio susirinkime svarsto jau esamų sankcijų Baltarusijai sustiprinimą, kurios buvo įvestos dėl prezidento Aleksandro Lukašenkos siekių susidoroti su opozicijos protestantais. Europos tarybos prezidentas Čarlzas Mišelis liepė „Baltarusijos valdžiai tuoj pat paleisti sulaikytąjį keleivį ir pilnai užtikrinti jo teises“.
Vokietijos užsienio reikalų ministro sekretorius Migelis Bergeris reikalauja „skubaus Baltarusijos valdžios pasiaiškinimo“. Airijos vyriausybė, kurioje įsikūrusi „Ryanair“ būstinė, teigia, kad šis įvykis yra „visiškai nepriimtinas“, o NATO vadina jį „pavojingu“ bei reikalauja tarptautinio tyrimo.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Tomas Tugendhatas sako: „Jei norint nubausti politinius tironų oponentus galima nutupdyti lėktuvą, tada J.K. žurnalistams ir visos Europos politikams bus sunku išreikšti savo nuomonę“. Kartu su kolegomis iš Jungtinių Valstijų, Airijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos, jis laiko šį veiksmą „piratavimu“ ir reikalauja sustabdyti visus per Baltarusiją skrendančius skrydžius bei priduria, kad „toks terorizmo ir užgrobimo veiksmas kelia pavojų visiems keliaujantiems Europoje ir už jos ribų. To negalima toleruoti“. Šis įvykis sukėlė visuotinį pasipiktinimą, kurį tik sustiprino galima grėsmė kilusi Europos transportavimo maršrutams.
Po to, kai „Nexta“ kanalai tapo pagrindiniais praėjusių metų protestų prieš Lukašenką organizatoriais, Baltarusija apkaltino Protasevičių terorizmu ir maištų provokavimu. Protasevičius pabėgo į Lenkiją, kuri atmetė Minsko siųsta vyro išdavimo prašymą.
Prieš lėktuvą nukreipiant į Minską Protasevičius skrido iš Atėnų į Vilnių. Pasak elektroninių skrydžio duomenų, nukreipimo metu lėktuvas skrido Baltarusijos oro teritorijoje, tačiau Vilnius buvo arčiau nei Minskas. Lėktuvo keleiviai pastebėjo, kad vienas iš keleivių, 26 metų vyras, gyvenantis Lenkijoje atrodė rimtai išsigandęs lėktuvą nukreipus į Minską. Viena iš keleivių Monika Simkienė sakė, kad „Jis visiems sakė, kad jo laukia mirties bausmė“, o kitas keleivis, Edvinas Dimsa teigė, kad jis atrodė taip, lyg „jei tik būtų atviras langas – būtų iššokęs“. Dabartinė Protasevičiaus buvimo vieta nežinoma.
Svetlana Tichanovskaja, opozicijos laikoma tikrąja rinkimų nugalėtoja ir šalies valdytoja, kuri buvo priversta bėgti į Lietuvą, teigia, kad „visiškai akivaizdu, jog tai buvo slaptosios tarnybos operacija, norint sulaikyti aktyvistą Romaną Protasevičių“.
Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas beveik 60 Baltarusijos valdžios pareigūnų, įskaitant Lukašenką ir jo sūnų Viktorą dėl kaltinimų suklastojus rinkimus ir pasklidusių pranešimų apie žiaurius kankinimus, vykdomus Baltarusijos kalėjimuose. Minskas prašo pagalbos iš Maskvos, tokiu būdu atskirdamas save nuo Vakarų, bet galimai išvengdamas sankcijų iš Briuselio ar Vašingtono.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio suklastotų rinkimų baltarusai išėjo į gatves reikalaudami Lukašenkos, kuris valdo jau daugiau nei du dešimtmečius, atsistatydinti. Daugybė protestantų buvo suimti, o kiti įtraukti į „asmenų, prisidėjusių prie teroristinės veiklos“ sąrašą, įskaitant Protasevičių ir „Nexta“ įkūrėją Stepaną Svetlovą. Abu kaltinami dėl masinių neramumų sukėlimo už kurį gresia iki 15 metų kalėjimo.
Protasevičius sekmadienį savo kolegoms rašė, kad keliaudamas į Atėnus buvo sekamas. Rusiškai kalbantis žmogus nusekė jį iki eilės į lėktuvą ir bandė nufotografuoti dokumentus. Kiti „Nexta“ redaktoriai, kurių dauguma pabėgę į kitas šalis, sakė, kad anksčiau jie sulaukdavo neįprasto priešiškumo. „Mes nuolat sulaukiame grasinimų“, pernai žurnalistams sakė Stepanas Svetlovas. „Jie grasina susprogdinti mūsų biurą, pagrobti mus ir nuvežti atgal į Baltarusiją“.
„Nexta“ komandos narys Tadeusas Giczanas „Twitter“ platformoje rašė, kad Protasevičiaus lėktuve buvo Baltarusijos saugumo agentūros atstovų. „Lėktuvui įskridus į Baltarusijai priklausančią oro teritoriją KGB pareigūnai sukėlė sąmyšį ir tvirtino lėktuvo įgulai, kad lėktuve yra bomba“, sako jis.
Lukašenkos spaudos atstovai savo „Telegram“ kanale rašė, kad prezidentas davė įsakymą nukreipti lėktuvą ir įsakė MiG-29 kariniam lėktuvui jį palydėti.
