Birželio 26-27 d. dvyliktą kartą vyksta tradicinė Lino šventė Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos Budraičių kaime, į kurią suvažiavo tautodailininkai, amatininkai, liaudies meno kolektyvai iš Žemaitijos ir Aukštaitijos, Kelmės rajono seniūnijos, savo kiemeliuose pristatančios lietuviškus patiekalus ir gėrimus.
Šiųmetėje menų festivalyje-konkurse „Kultūrų sankirta“ organizuojami modernūs, naujoviški renginiai: individualus vieno modelio „Gintarinis modelis 2015“ ir „Ilgakasė 2015“, jaunųjų dizainerių konkursai, žadininantys jaunimo tautinę savimonę, ir skirti puoselėti šimtametes lietuviškas tradicijas, pagerbti liną, kuris Lietuvoje auginamas apie 4000 metų. Tiksliau pasakius, buvo auginamas. Linininkystė – prestižinė Lietuvos žemės ūkio šaka – Lietuvai įstojus į ES, nunyko dėl mūsiškių ir užsienio valdininkų požiūrio, klaidų, aplaidumo – įvairių priežasčių, kurios paprastam žemdirbiui nevisiškai suprantamos ir aiškios. Tačiau yra didžiulis noras atgaivinti liną, prikelti jį naujam gyvenimui.
© Varnelė Baltoji nuotr.
Tautodailininkė Staselė iš Kauno kiekvienais metais atveža keletą namie, dviejuose aruose, užaugintų linų grįžčių, netgi su žiedeliais, kad senimui prisiminimus pažadintų, o jaunimas įsimintų šią kultūrą.
© Varnelė Baltoji nuotr.
Jūratės lininiai rūbai – megzti mašinomis, mat rankų darbas labai brangus – ne lietuvio kišenei. Tautodailininkė pasidžiaugė ypatingu šventės rengėjų dėmesiu – nėra nepakeliamų mokesčių už dalyvavimą mugėje.
© Varnelė Baltoji nuotr.
Vitalija ir Gertrūda iš Raseinių tautodailininkų bendrijos „Sodžius“, tautodailininkės Vilija ir Elena perėmė senolių tradicijas, moka nuimti linus, juos rišti, mena balinamas drobes. Kai kurie moterų rankdarbiai pagaminti iš rankomis apdirbtų linų siūlų. Tačiau dauguma lininių dirbinių – pirktinių, atvežtinių siūlų iš Baltarusijos, Olandijos, Kinijos…
© Varnelė Baltoji nuotr.
Nebėra lietuviško lino didžiojoje Lino šventėje, bet žemaičiai užsispyrę – tęsia tradicijas, galgi bus išklausyti lino auginimo dievo Vaižganto beigi valdininkų.
