Milijoninė alkoholio žala Lietuvoje – tik ledkalnio viršūnė

Paskelbė: Ilona Tamutienė Data: 2018-11-15 11:57

Spausdinti | Komentarai

Pexels.com archyvo nuotr.

Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiausiai nuo alkoholio žalos nukenčia vaikai: užaugę su geriančiais tėvais jie net 7 kartus dažniau ir patys tampa priklausomi nuo alkoholio.

Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio vartojimo ekonominė našta Lietuvai 2015 ir 2016 metais galėjo siekti atitinkamai 320 ir 325 milijonus eurų. Pirmąkart Lietuvoje į alkoholio žalos vertinimą integruota socialinė žala, kuri tarptautinės bendruomenės dažniausiai vadinama alkoholio žala kitiems nei geriantysis.

Tyrime vertinimas rėmėsi oficialių institucijų duomenimis apie išlaidas, susijusias su socialine parama ir paslaugomis socialinės rizikos šeimoms, vaikų globos kaštais, draudimo išmokomis, teisėsaugos išlaidomis dėl piktnaudžiaujančių alkoholiu, neblaivių asmenų kaltės. Alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 metais sudarė 36 proc. (114,4 mln. eurų), o 2016 m. – 37 proc. (120 mln. eurų) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes paslaugos geriančiųjų aplinkiniams yra arba deramai nefinansuojamos ir nepakankamos, arba jų tiesiog nėra. Be to, statistika apie neblaivių asmenų padarytą žalą kitiems yra apskritai faktiškai nerenkama.

Pavyzdžiui, socialinės rizikos šeimų bylų analizė atskleidė, kad net 86 proc. iš jų buvo bent vienas asmuo, piktnaudžiavęs alkoholiu, o kas antroje tokioje šeimoje buvo policijos fiksuotų duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau ši problema paliečia ne tik socialinės rizikos šeimas. Net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo dėl neblaivių smurtautojų.

Deja, smurto aukos turi labai ribotas galimybes pasišalinti iš nesaugios aplinkos. Kaunas iki šiol neteikia apgyvendinimo paslaugų nuo smurto nukentėjusioms motinoms ir vaikams, o socialinė pagalba labiau sukoncentruota į geriantįjį. Alkoholio žalos kaštų našta, kuri gula ant smurto aukų ir neformalios pagalbos pečių, į mokslininkų pateiktą alkoholio žalos vertinimą nepatenka.

Į vertinimą taip pat neįtraukta žala, kurią patyrė darbdaviai dėl sumažėjusio produktyvumo, pravaikštų bei bendradarbiai dėl viršvalandinio darbo – tokių rodiklių tiesiog neturime. Dėl oficialių duomenų trūkumo nebuvo įmanoma įvertinti ir fizinių bei psichinių sveikatos sutrikimų, paveiktų dėl artimų asmenų piktnaudžiavimo alkoholiu, kaštų. Tai tik keletas pavyzdžių, atskleidžiančių, kad alkoholio žala yra didesnė nei rodo prieinami oficialūs duomenys. Todėl, norint ją deramai įvertinti, būtina finansuoti mokslinius tyrimus – kaip tai daro kitos užsienio šalys.

Labiausiai nukenčia vaikai

Vincentas Felittis ir kiti mokslininkai, sukūrę teorinį modelį apie sąsajas tarp žalojančių vaikystės patirčių ir suaugusiojo sveikatos, prie tokių žalojančių patirčių priskiria ir tėvų nesaikingą alkoholio vartojimą. Be to, jie nustatė, kad esant bent vienai žalojančios patirties kategorijai, tikimybė, kad tokių patirčių bus ir daugiau, išauga net 80 proc.

Nustatyta, kad asmenys, kurie vaikystėje nukentėjo nuo keturių ar daugiau rūšių žalos, dvigubai dažniau rūkė, septynis kartus dažniau tapo priklausomi nuo alkoholio, šešis kartus dažniau turėjo lytinių santykių iki 15 metų, dvigubai dažniau sirgo vėžiu ir širdies ligomis, 12 kartų dažniau bandė žudytis, o gyvenimo trukmė sumažėjo net 20 metų. Žalos poveikis sveikatai išlieka net po 50 metų. Analizė Lietuvoje parodė, kad dauguma vaikų iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos sąrašą dėl priklausomybės alkoholiui, jau patyrė keturias ir daugiau žalos kategorijų.

Ilona Tamutiene

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Ilona Tamutienė  / © Jono Petronio nuotr.

Nustatyta, kad net 9 iš 10 vaikų pateko į globos sistemą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Dauguma jų susidūrė su žalojančia vaikyste ir to pasekmes jaus visą gyvenimą. Šių vaikų išlaikymo kaštų dalis skaičiavimuose siekia apie 47 milijonus eurų 2015 m. ir apie 46 milijonus eurų 2016 m.

Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį vaikų sveikatai. Dėl minėtos priežasties šie rodmenys į pateiktus skaičiavimus neįtraukti. Tačiau netgi nevertinant finansinių kaštų, galima teigti, kad šios žalos pasekmes tiek ją patyrusieji, tiek visa visuomenė jaus net ir po pusės amžiaus.

Tai, kad žalojančią vaikystės patirtį turėję asmenys net 7 kartus dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio, gali būti siejama su neišvystytų pagalbos paslaugų tinklu bei alkoholio vartojimu kaip vienu iš būdų kančiai sušvelninti. Tą pagrindžia ir alkoholio vartojimo motyvai, kurie išskiria Lietuvą iš kitų ES šalių, nes mūsų valstybėje dažniausia griebiamasi alkoholio jei liūdna ar norima užsimiršti.

Žala kitiems turi būti įtraukta ir į politikos darbotvarkę

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, alkoholio žala kitiems nei geriantysis dar nebuvo įtraukta į politikos darbotvarkę (išskyrus vairavimą išgėrus). Tokiame kontekste žala aplinkiniams, ypač vaikams, jokiais būdais negali būti ignoruojama. Šeimos nariai, kurie yra palikti nuošalyje ir be pagalbos, laikui bėgant turi didesnę tikimybę papildyti nesaikingai alkoholį vartojančiųjų gretas, yra žymiai prastesnės socialinės, fizinės ir emocinės sveikatos. Ignoruojant su alkoholiku susietus aplinkinius, laiku jiems nesuteikiant pagalbos, prarandama galimybė vystyti veiksmingą alkoholio vartojimo, sveikatos sutrikimų, nusikalstamumo prevenciją.

Problemos sprendimui būtina atsižvelgti į sociokultūrinį kontekstą ir formuluoti socialinės žalos mažinimo tikslus, priemones jų realizavimui. Reikia ne tik stebėti, bet ir vertinti taikomų prevencijos ir intervencijos priemonių veiksmingumą. Dominuojantis susikoncentravimas į geriantįjį (vartojimas ir žala sveikatai) ir šalies ūkį (pardavimai, surenkami akcizai) nukreipia žvilgsnį nuo tikrųjų su alkoholiu susietos žalos mastų.

Alkoholio žala kitiems nei geriantysis turėtų būti įtraukta ne tik į žalos metodiką bei vertinimus. Alkoholio kontrolės įstatyme, stebėsenos rodikliuose bei žalos prevencijos programose turi atsirasti vietos šiai visame pasaulyje itin aktualiai ir spręstinai sričiai – alkoholio žalai kitiems nei geriantysis.

Tyrimas parengtas įgyvendinant 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 1 prioriteto Alkoholio vartojimo prevencija” veiklos 1.3. „Moksliniai tyrimai” priemonės 1.3.1. „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” projektą „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.”.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt