Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė, buvusi jos vadovė Regina Narušienė neigia versiją, kad senosios kartos išeiviai nepritaria referendumui dėl dvigubos pilietybės, nes esą nesuinteresuoti jos plėtra.
“Visiškai ne taip. Mes nenorime referendumo, nes žinome, kad nepraeis. Tai yra žaidimas, jeigu nori atmesti praplėtimą. Mes norime, kad kiek galima daugiau mūsų užsienio lietuvų galėtų išlaikyti savo pilietybę, ne tik jiems to reikia, bet daugiausiai reikia Lietuvai, nes mes esame mirštanti tauta, ar mes to norime?” – komentuodama parlamentaro Juliaus Sabatausko pareiškimą BNS sakė R.Narušienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK)vadovas socialdemokratas J.Sabatauskas trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė, kad nuolat pasisakydama prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės PLB, atrodo, yra nesuinteresuota, kad daugiau tautiečių įgytų kitos šalies ir išsaugotų Lietuvos pilietybes.
“Apgailestauju dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicijos dėl dvigubos pilietybės. Jie nuolat neigia, kad reikalingas referendumas, nors puikiai supranta, kad dar labiau praplėsti vartus dvigubai pilietybei įgyti kito būdo neturime tik kaip keisti Konstituciją, o tai galima padaryti tik referendumo būdu. Jie nuolat kartoja, kad tam užteks įstatymo pakeitimo, todėl darau prielaidą, kad jie visiškai nesuinteresuoti, jog kiti asmenys, išskyrus jau įvardytus (numatytus Pilietybės įstatymo išimtyje – BNS), turėtų teisę į dvigubą pilietybę”, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė J.Sabatauskas.
“Kitaip jie elgtųsi priešingai – ragintų visus Lietuvos piliečius, ypač kurie gyvena ne Lietuvos teritorijoje, masiškai dalyvauti referendume ir balsuoti “už”. Kai jie daro priešingai, peršasi vienintelė išvada – jie tuo nesuinteresuoti”, – teigė jis.
Seimo Konstitucijos komisija ir TTK svarsto Seimo nutarimo projektą, kuriuo inicijuojamas referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo. Siūloma drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Pasak Konstitucijos komisijos pirmininkės socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės, šiuo metu pateiktos trys referendumo klausimo formuluotės, tačiau visos jos yra sulaukusios nemažai kritikos.
Pirma formuluotė teigia, kad “Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis”.
Antra siūloma formuluotė – kad “niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietį nuo gimimo, emigravusį į Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę ir įgijusį jos pilietybę, taip pat kitus įstatymo numatytus atskirus atvejus”.
Trečiuoju atveju siūloma nustatyta, kad “Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d.” Pastarąją pasiūlė Pasaulio lietuvių bendruomenė savo rezoliucijoje.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
