Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikia pasukti viena valanda pirmyn.

Pagal šį laiką gyvensime septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Užpernai Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, kuria siūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžių rodyklių, o likti gyventi vasaros laiku. Teigta, kad “keičiant vasaros laiką į žiemos laiką, pailgėja tamsusis paros metas, dėl ko, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius”, o realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, kad keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra.

Tačiau Vyriausybė į šią rekomendaciją neatsižvelgė, nes įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva dėl sezoninio laiko. Pagal ją, laikrodžius pavasarį ir rudenį sukiosime mažiausiai iki 2016-ųjų.

Šių metų sausį Ministro pirmininko tarnyba paskelbė konkursą, kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia laikrodžių rodyklių sukinėjimas pavasarį ir rudenį.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Rekomenduojame

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: