Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje ketvirtadienį surengta pilietinė gatvės akcija, skirta paskatinti Seimo narius ratifikuoti Stambulo konvenciją. Anot akcijos organizatorės, asociacijos „Vilniaus Moterų namai“ atstovės Elingos Zelionkaitės, smurto aukos Lietuvoje vis dar sulaukia visuomenės kaltinimų.
„Iš tiesų tai mūsų labai dažnai rengiama akcija, kuria siekiame paskatinti Seimą ratifikuoti pagaliau Stambulo konvenciją, kad Lietuvos moterys, mergaitės saugiai jaustųsi visuomenėje“, – surengtoje akcijoje „Stabdykime smurtą prieš moteris! Ratifikuokime Stambulo konvenciją“ Eltai teigė E. Zelionkaitė.
„Nes vis dėlto dar smurto aukos sulaukia tikrai labai daug ir visuomenės kaltinimų, ką dabar matome ir žiniasklaidoje, visuomenėje. Mes siekiame, kad mūsų dukros, mergaitės augtų saugesnėje visuomenėje“, – pridūrė asociacijos atstovė.
Pasak „Vilniaus Moterų namų“ prezidentės Lilijos Henrikos Vasiliauskės, asociacija buvo viena iš Stambulo konvencijos ratifikavimo iniciatorių dar 2018-aisiais.
„Mes buvome labai aktyvūs iniciatoriai Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tuo metu mus palaikė Dalios Grybauskaitės Prezidentūra. Mes ir kitos nevyriausybinės organizacijos pasiekėme, kad Konvencija būtų pateikta Seimui ratifikuoti“, – Eltai teigė L. H. Vasiliauskė.
„Bet, kaip matote, neratifikavo iki šiol, ir iškilo radikalioji dešinė, kuri buvo organizuota ir gerai finansuojama, ir tai buvo hibridinio karo atmaina“, – pridūrė ji.
Anot asociacijos prezidentės, radikaliosios dešinės atstovus, pasisakančius prieš Stambulo konvenciją, finansuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. L. H. Vasiliauskė pabrėžė, kad prieš Konvenciją organizuojamos kampanijos neturi nieko bendro su dokumento turiniu.
„Paskui paaiškėjo, kad Putino oligarchai, ruošianti ekspansijai į Vakarus, finansavo visose naujosiose demokratijose radikaliosios dešinės grupuotes ir joms padavė viską į rankas, ir tuos pačius tekstus, jie tik buvo verčiami į nacionalines kalbas“, – aiškino „Vilniaus Moterų namų“ prezidentė.
„Melagienų kampanijos, visiškai nieko bendro neturinčios su Stambulo konvencijos turiniu. Ir taip mes angažavomės šitoms akcijoms“, – akcentavo L. H. Vasiliauskė.
Ji paaiškino, kad ketvirtadienį surengtos pilietinės gatvės akcijos misija yra supažindinti žmones su tikruoju Konvencijos turiniu.
„Mūsų misija čia yra dalinti praeiviams, paprastiems žmonėms, kurie buvo klaidinami labai ilgai radikaliosios dešinės ir būtent Putino oligarchų, apie Konvencijos turinį. Mes turime išspausdinę paprastus tekstus, tiesiog vertimas į lietuvių kalbą, kad žmonės galėtų susipažinti, pamatyti, kas tai yra“, – sakė L. H. Vasiliauskė.
„Nes dabar visuomenė ir politikai po truputį atsipeikėja, jiems yra neoru palaikyti Putino diskursą ir kalbėti apie genderizmą ir kitokius kliedesius, kurie girdimi Kremliaus salėje, todėl jau dabar šiek tiek pradėta abejoti melagienų kampanija“, – teigė ji.
Asociacijos prezidentės teigimu, Stambulo konvencija yra naudingiausias valstybei dokumentas, draudžiantis smurtą prieš moteris.
„Mes norime, kad žmonės greičiau turėtų teisingą informaciją ir kad tai yra būtent smurto prieš moteris įveikimo radikaliausias, teisingiausias ir naudingiausias valstybei dokumentas“, – reziumavo L. H. Vasiliauskė.
ELTA primena, kad Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., o 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė ją ratifikuoti Seimui.
Vis tik, Lietuvoje dalis parlamentarų ir visuomenės priešinasi Stambulo konvencijos ratifikavimui. Kada prie šio klausimo Seimas grįš, kol kas nėra aišku.
2021-aisiais Lietuvoje surengtas „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas prieš valdančiųjų siekį priimti ratifikuoti Stambulo konvenciją ir priimti Partnerystės įstatymą. Organizatoriai tuo metu tvirtino, kad dėl šių įstatymų iškilo grėsmė tradicinei šeimai bei tradicinėms vertybėms.
Tais pačiais metais Turkija, kurios mieste Stambule 2011 m. Konvenciją pasirašė 45 šalys ir Europos Sąjunga, oficialiai pasitraukė iš tarptautinio susitarimo kovai su smurtu prieš moteris ir prievarta šeimoje.
Stambulo konvencijoje teigiama, kad vyriausybės turėtų priimtų teisės aktus, skirtus baudžiamajam persekiojimui už atitinkamus nusikaltimus, įskaitant išžaginimą santuokoje ir moterų lytinių organų žalojimą.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
