Kiekvienas miestas yra jo gyventojų nuosavybė, todėl vizija, kokiame mieste norima gyventi, turi ateiti iš kiekvieno žmogaus asmeniškai. Idealiu atveju architektas turėtų būti tas žmogus, kuris, išgirdęs žmonių poreikius, juos tiesiog materializuoja. Menininkai, mokslininkai, verslininkai, studentai, bei kiekvienas neabejingas miestietis – būtent jie kartu turėtų kurti, dalyvauti formuojant miesto viziją, savo ateities miestą. Tokiomis vizijomis dalinasi architektas, urbanistas, paminklosaugininkas, VDA Kauno fakulteto profesorius Jurgis Rimvydas Palys.
Miesto klestėjimo ir harmoningos plėtros pamatas yra tvirta ekonomika, miesto vertės pajautimas ir puoselėjimas, o žvelgiant iš istorinės perspektyvos būtini aspektai – multikultūrinė aplinka, inteligentijos, mokslo bei verslo iniciatyvų simfonija. Jurgis Rimvydas Palys pasakoja, kad tvirčiausias pamatas miesto patrauklumui sukurti ir plėtros potencialui išpildyti yra savo šaknų pažinojimas, nes tik žinant savo šaknis ir vertinant savo istoriją kiekvienas žmogus gali didžiuotis savo miestu bei būti suinteresuotu jį puoselėti.
Architektas pasakoja, jog keliaudamas po įvairius Europos miestus pastebėjo, kad daugelyje jų kiekvienas miestietis yra tarsi savo krašto ambasadorius, gidas. Gatvėje sutikti žmonės su didžiausiu entuziazmu papasakos savo miesto istoriją, parekomenduos visas lankytinas vietas.
Į klausimą kaip pasiekti, kad ir kiekvienas lietuvis pažinotų savo miestą, kraštą ir jį pamiltų, J. R. Palys nedvejodamas atsakė, kad pirmoje vietoje – švietimas. Daug specifinių žinių nereikia, reikia žinoti bent kertinius dalykus, kuriais būtų galima didžiuotis. Kiekvienas miestas turi savitų bruožų, o juos pažinti yra kiekvieno miestiečio priedermė.
„Edukacija turi būti nuolatinis procesas. Tik pažinodamas savo miestą žmogus jį pamils. Lygiai tas pats kaip mylėti merginą/vaikiną. Meilė ateina tik tada kai žmogų pažįsti“, – pasakojo J. R. Palys.
Pasak architekto, miesto potencialas priklauso nuo gyventojų bei jų įvairovės. Tik esant pakankamam intelektiniam kapitalui, miestas gali klestėti. Tam, kad pritraukti kurti gebančius žmones – reikalinga stiprinti ekonominį miesto būvį, puoselėti senas ir kurti naujas vertybes.
Kauno miesto plėtrą, žiūrint iš istorinės perspektyvos, tarpukariu lėmė nuoseklus, novatoriškas valstybės požiūris į krašto vystymą, mokslo ir politinės valios simfonija. Kaunui būnant laikinąja sostine čia buvo didžiausia intelektinio kapitalo sankaupa. Čia buvo sutelktos mokslo, medicinos įstaigos, įkurti fabrikai, gamyklos, kurios dėka pažangiausių technologijų įgavo tarptautinį pažinimą. Klestėjo universitetai, pagimdę šviesiausius protus, daug idėjų buvo perimama iš vakarų Europos. Sparčiai augantis miestas pritraukdavo daug svečių ir rezidentų iš įvairių šalių, kurie taip pat prisidėdavo prie miesto veido kūrimo. Tai buvo multikultūrinis miestas. Būtent pažangos troškimas bei atvirumas naujoms idėjoms ir sukūrė klestintį miestą, tačiau kartu žmonės ir žinojo bei gerbė savo istoriją.
„Kūrėsi įmonės, restoranai, kavinės, kino teatrai, koncertų salės. Išėjus į Laisvės alėją išvysdavai elegantiškas damas su skrybėlaitėmis, pravažiuodavo limuzinai. Miestas buvo pastoviame judesyje, buvo galima sutikti daug svečių iš užsienio, vyravo multikultūrinė atmosfera. Ne veltui Laisvės alėja buvo vadinama Mažuoju Paryžiumi. Tuo metu tai buvo vienas iš pažangiausių Europos miestų“, – pasakojo Jurgis Rimvydas Palys.
Kaune harmoningai sugyveno tiek darbininkija, tiek studentija, tiek verslo, mokslo, meno atstovai. Visiems užtekdavo veiklos. Pasak J. R. Palio mieste esantys traukos taškai aplink save subūrę įvairius žmones ir davė šiam kraštui potencialą sparčiam augimui. Taip kūrėsi miestietiška dvasia, kuri kartu ir kūrė patį miestą. Iki plėtrą nutraukiant sovietų okupacijai, Kauno sėkmingas augimas jau vyko iš inercijos. „Deja, sovietams okupavus Lietuvą darni plėtra buvo pertraukta, nebeliko tęstinumo. Kaunui buvo priverstinai primestas sovietinės plėtros modelis“, – pasakojo architektas.
„Kiekvienas miestas yra tik jo gyventojų nuosavybė, todėl vizija, kokiame mieste norima gyventi, turi ateiti iš kiekvieno žmogaus asmeniškai. Idealiu atveju architektas turėtų būti tas žmogus, kuris, išgirdęs žmonių poreikius, juos tiesiog materializuoja. Menininkai, mokslininkai, verslininkai, studentai, bei kiekvienas neabejingas miestietis – būtent jie kartu turėtų kurti, dalyvauti formuojant miesto viziją, savo ateities miestą, kuriame visų balsas būtų išgirstas ir visai galėtų gyventi komfortabiliai. Visgi tai visų mūsų miestas“, – pasakojo J. R. Palys.
Architektas, urbanistas ir paminklosaugininkas, VDA Kauno fakulteto profesorius Jurgis Rimvydas Palys apie organišką Kauno miesto plėtros viziją kalbės konferencijos „Darni Kauno miesto plėtra tarpukariu ir dabar“ metu, vyksiančios gegužės 3 d. 18 val. Namų idėjų centre NIC. Renginio metu jis pasidalins ilgamete patirtimi ir savo įžvalgomis, kuo Kauno miestas yra ypatingas, išskirtinis bei kaip tai puoselėti.
Konferencijos metu bus keliami klausimai, ar Kauno miesto plėtra turi vientisą organišką viziją? Kokiais pagrindais remiantis Kauno miestas buvo statomas tarpukario metais ir ar šiuos principus galime taikyti dabar? Kaip harmoningai suderinti paveldą ir naują statybą, mažaaukščius ir daugiaaukščius pastatus?
Ištrauka iš Jurgio Rimvydo Palio puoselėjamos Kauno miesto vizijos
…Ir neša tave ši miela, draugiška, kleganti žmonių minia tolyn, miesto šerdies link. Pakeliui daug naujovių: gražių, aukštų pastatų, skverų, parkų, aikščių, fontanų, kavinių krautuvėlių – darosi vis įdomiau. Visa tai be pertrūkio, organiškai tęsiasi. Nejučia atsiduri miesto centre. Sutikęs pažįstamą, pakeliui prisėdi kavinukėje. Gali likti čia ilgiau ir nejausti, kad nesi pasiekęs tikslo, nes tikslas gali būti ir čia. Viskas yra vientisa ir organiška. Gatvėje tu jautiesi kaip didelėje rūmų menėje, kur parketą atstoja puikūs gatvių grindiniai ir dangos, kur baldai – tai maži paviljonai, stoginės. Sienos – tai puikūs smetoniški ir naujieji šiuolaikiniai pastatai, o medžių lajos ir žibintai – lyg lubos…
