Andrius Kupčinskas dar prieš mažiau nei savaitę „Vieningą Kauną“ kaltino populizmu ir teigė iki tokio lygio nenusileisiantis. Pažadą jis ištesėjo: iki populizmo lygio nenusileido, perėjo į visai kitą sunkiasvorių visatą, kur gyvena meistrai, prieš metus kūrę rinkiminius plakatus Krymo referendumo farsui. Galbūt A. Kupčinsko komandoje įvykdyta sudėtinga diversija? Kokie žali žmogeliukai jį įtikino, kad geriausia priemonė kovoti prieš susikurtus sovietinės milicijos vaizdinius – sovietinės propagandos vaizdiniai?
„Kam patikėsi Kauną? Kovo 15-ąją renkiesi tarp patrioto ir milicininko!” – šį rytą Kauno gatvėmis važiuojantis eilinis pilietis, nesekantis vietinių rinkimų peripetijų, netyčia galėjo pagalvoti, kad mieste skelbiama kokia Kauno liaudies respublika, ir kovo 15-ąją su žaliųjų žmogeliukų pagalba vyks parodomasis referendumas. Reklama atrodo atėjusi būtent iš tokio paralelinės visatos burbulo. Tačiau tuomet pritrenkia užrašas mažesnėmis raidėmis: „Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD Kauno m. skyrių sueigos politinės kampanijos sąskaitos“. Ką?
Pats A. Kupčinskas komentuoja šitaip: „kauniečiai nuspręs, kas artimiausius ketverius bus atsakingas už modernaus ir laisvos ateities Kauno kūrimą“. Ir dar pridėjo, kad šiais plakatais nori „atverti kauniečiams akis“.
„Kartą milicininkas – amžinai milicininkas!” – tokie šūkiai, atrodo tinkantys nebent sovietinių kalėjimų paloviuose, pasirodo, turėtų suteikti kauniečiams pasitikėjimo, kad A. Kupčinskas žino, apie ką kalba, kai sako „modernus ateities Kaunas“. Nežino, panašu, ir V. Matijošaitis – iki šiol rengtuose debatuose jis taip pat paliko slogų įspūdį – tačiau A. Kupčinskas „kauniečiams atvėrė akis“ dabar tikrai ne savo naudai.
Dabar staiga jis primena ne modernų, skaidrų ir atsakingą kandidatą, patriotišką šeimos žmogų, kokiu pats save pozicionuoja ir koks Kaune tikrai turėtų platų elektoratą. Dabar jis primena desperatišką tipažą svylančiais padais, sugebantį pasiūlyti ne patrauklesnę viziją, galų gale ne gudresnį subtiliai oponentui geliantį sąmojį, išryškinantį jo tikruosius, aktualius trūkumus, o populistinio turinio ir Rytų propagandinės formos primityvias, atstumiančias pamazgas.
Anarchija.lt archyvvo nuotr.
Ar tokia kovos forma pralaimėjimo atveju suteikia galimybę išlaikyti garbingą poziciją ir duoda nuoseklaus skambesio žodžiams „ačiū visiems už palaikymą, nesijaučiu pralaimėjęs, dabar pasistengsiu nenuvilti jūsų nuoširdžiu darbu taryboje?“. Ne, jeigu pralaimima kova, kur pasitelkiamos tokios priemonės, tai kyla didelis pavojus susirgti „amžinojo prezidento“ R. Pakso „aplinkos perversmo“ sindromu, ir tapti buvusiuoju-amžinuoju ir amžinai įskaudintu Kauno meru, prieš kurį susimokė visi, nors iš tikrųjų – jis pats.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Jeigu anksčiau kildavo įtarimų, kad tam tikri TS-LKD nariai ir kai kurie jų rėmėjai gyvena savo susikurtame burbule – tai penktadienį kauniečiai išvydo to įrodymą. Šiame burbule partijos kandidatai pralaimi ne dėl savo asmeninių komunikacinių tragedijų, o dėl nepatriotiškos, populizmui ar oligarchiniams interesams pasiduodančios visuomenės. Jie dabar tai įrodinėja – į Kauno gatvės iškėlė vieną blogiausių reklaminių idėjų, kada nors matytų šiame mieste, ir jei tai būtų pralaimėjimą lemianti klaida, galėtų sakyti: matote, jiems svarbu tik geros reklamos, pasiduoda populizmui. Jei būtų atsakingi – patikėtų blogomis reklamomis.
Taigi, sakote šovė sau į kojas? Ne, jau veikiau masažuoja jas kulkosvaidžio ugnimi.
