Rimanto Mikaičio asmeninio archyvo nuotr.

Rimantai, prieš kelerius metus kauniečių buvote išrinktas populiariausiu miesto politiku. Žmonės dėjo daug vilčių į Jus, tačiau intrigų ir užkulisinių susitarimų dėka Kauno mero poste išbuvote vos pusmetį – 186 dienas. Ar jaučiate nuoskaudą dėl atimtos galimybės?  Kokioje padėtyje šiandien yra Kauno miestas lyginant su situacija prieš paskutiniuosius rinkimus, po kurių tapote Kauno meru?

– Mero pareigose dirbau trumpai, tačiau dėl to jokių nuoskaudų nėra. Laikotarpis buvo labai įdomus, o su tekusiais iššūkiais pavyko sėkmingai susitvarkyti: surengėme įspūdingas Tarptautines Hanzos dienas, išsprendėme sudėtingus arenos statybos klausimus ir sėkmingai surengėme Europos krepšinio čempionato finalinį etapą, pradėjome Juozapavičiaus prospekto rekonstrukciją. O svarbiausia, kad nemaža dalis kauniečių pajuto pokyčius, pamatė, kad valdžia dirba atvirai, sprendžia jiems rūpimus klausimus. O kad palyginti situaciją prieš ketverius metus ir dabar, geriausiai paskaityti to meto spaudą. Tada buvo žadama per ketverius metus rekonstruoti Laisvės alėją, pastatyti naujus Kongresų ir koncertų rūmus, kapitališkai suremontuoti Kauno gatves… Matome, kad pokyčių mieste, deja, nedaug.

Tarkime, 2011 m. tapęs Kauno meru, poste būtumėte išlikęs ilgiau. Kaip Rimanto Mikaičio Kauno prioritetai ir kryptis būtų skyręsi nuo Andriaus Kupčinsko Kauno idėjos?

– Mano prioritetas – išlaisvinti kauniečių iniciatyvas, leisti jiems pasijusti oriais miestiečiais, savo miesto šeimininkais. Esu įsitikinęs, kad tikra vietos valdžia yra ta, kuri dirba kartu su miestiečiais, atsiliepia į jų iniciatyvas, iš tikrųjų sprendžia jų problemas, o ne imituoja darbą. Kauniečių bendruomenė ne kartą yra įrodžiusi, kad gali sukurti stebuklus, tereikia juos pakviesti, paskatinti. Baudimai, gąsdinimai, padidintos baudos ir mokesčiai – nėra kelias į valdžios ir bendruomenės dialogą, veikiau priešingai. Neabejoju, jei būtų tekę dirbti mero pareigose ketverius metus, kauniečiai jaustųsi kitaip.

Turbūt  viena silpniausių Lietuvos pilietinės visuomenės ir Lietuvos demokratijos grandžių iki šiol buvo savivaldos. Čia mažiau skaidrumo, mažiau viešų diskusijų,  mažiau žinomų ir gerbiamų pavardžių, todėl ir daugiau beasmenės biurokratijos. Iš kitos pusės, pagaliau turime tiesioginius merų rinkimus, o dabar dar ir aistros dėl  kandidatų į Vilniaus merus, opozicijos nepasitenkinimas ir aktyvumas Kauno savivaldybėje. Ką tai rodo? Savivaldybės Lietuvoje bręsta, jų kokybė kyla?

– Stiprėja pilietinė visuomenė, plečiasi laisvę vertinančių žmonių bendruomenė. Ta tendencija neišvengiamai išliks, o tai lems ir pokyčius valdžioje, taip pat ir savivaldoje. Tik bendruomenės, visuomeninio sektoriaus ir politikų tarpusavio pasitikėjimas ir  bendras veikimas gali sudaryti prielaidas pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias mums suteikia laisvė. Tiesioginiai mero rinkimai yra pozityvus pokytis, dar labiau išjudinsiantis bendruomenę.

Esate liberalas, ir, ko gero, į viešąjį sektorių, jo iniciatyvas ir polinkį reguliuoti žiūrite neigiamai. Vis dėlto, Kauno atveju, privatus sektoriaus neveiklumas ir problemos yra padarę ne mažiau žalos miestui nei savivaldybės. „Respublika“ ir „Britanika“, „Merkurijus“ – tai tik ryškiausi pavyzdžiai. Ar tai reiškia, kad savivaldybė turi imtis ryžtingesnių veiksmų ir gerokai didinti mokesčius ir nuobaudas su savo nuosavybe prestižinėse miesto vietose nesusitvarkantiems savininkams?

– Dabartinė valdžia į verslą žiūri labai įtariai. Valdžia tik išleidžia savivaldybės biudžeto ir Kauną pasiekiančias Europos sąjungos lėšas, o su verslu nėra įgyvendinamas joks ambicingesnis bendras projektas. Tai viena iš pagrindinių Kauno sąstingio priežasčių. Nepaisant jūsų paminėtų miesto skaudulių, visgi manau, kad baudomis ir sankcijomis problemų neišspręsi. Jei tos baudos būtų padėję, apie minėtas problemines miesto vietas jau nebekalbėtume. O realybė yra tokia, kad verslas, valdantis tuos objektus, paprastai sakant, yra įklimpęs. Manyčiau, kad valdžia su savininkais turi kartu ieškoti sprendimų, o ne kaltinti ir bausti.

Dabartinis Kauno meras miesto gatves yra apibūdinęs „lygiomis kaip ledas“, ar tai normali situacija, kuomet jau gerokai įsibėgėjus XXI amžiui antro pagal dydi šalies miesto pagrindinė problema gatvių dangos kokybė? Kiek ilgai miestiečiams teks sodinti gėles duobėse, menininkams rengti prie jų fotosesijas, internautams montuoti marsaeigius?

– Ir man sunku suvokti, kodėl iki to prisigyventa. 2011 metais miesto taryba priėmė sprendimą per du metus kapitališkai suremontuoti pagrindines miesto gatves, su rangovais už darbus atsiskaitant per 10 metų. Tai būtų leidę pasiekti tikrai ženklių pokyčių, bet nepaisant mūsų raginimų, meras taip ir nesiryžo įgyvendinti šito sprendimo. Ir toliau atlieka tik tiek darbų, kiek randa lėšų biudžete ar sugeba pasiskolinti.

Vilnius netrukus gali būti paskelbtas „miestu-bankrotu“, kokia situacija su Kauno skolomis? Ar miestas su savo finansais elgiasi apgalvotai?

– Kauno skolų uodega ilga. Savivaldybė pastoviai skolinga apie 100 milijonų litų už atliktus darbus ir paslaugas įvairioms įmonėms ir įstaigoms. O skolinasi iš bankų tiek, kiek tik leidžia įstatymai. Skola bankams svyruoja apie 200 milijonų litų, kai tik ji sumažėja, vėl skolinasi. Tačiau pagrindinis dalykas, kad išleidžia pinigus tikrai neracionaliai.

Koks Jūsų požiūris į kasmet skiriamus milijonus „Žalgirio“ krepšinio klubui. Ar tai tikrai racionalu žvelgiant į klaikią centrinę miesto gatvę, varganus aplinkinius rajonus?

– „Žalgiris“ – miesto savasties dalis, tad natūralu, kad miestas turi padėti komandai. Tačiau tai daryti reikia atvirai ir skaidriai.Turi būti numatyta ilgalaikė paramos programa, sakykim, numatant kasmet skirti po 3 ar 4 milijonus litų. Tačiau nepritariu tokiems mero veiksmams, kai savivaldybės įmonės verčiamos skirti paramą klubui net po kelis kartus per metus, kai informacija apie tai slepiama net nuo tarybos narių. O paskutinis atvejis, kai įmonėms buvo nurodyta per tris dienas surasti pinigų klubui, nes kitaip klubas negalės užregistruoti sezonui dviejų legionierių, netelpa į jokius rėmus. Paramą įmonės skyrė, klube liko vienas iš dviejų žadėtų legionierių… O „Žalgirį“ į pergales veda ne legionieriai, o kovingas vietinis jaunimas!

Klausimas – „kas bus su Laisvės alėja?“ rūpi kiekvienam miestelėnui. Ar tikrai šį rudenį prasidės rekonstrukcija, ar tikrai ji truks absurdiškai ilgus dvylika metų?

– Manau, kad protingas tokio projekto įgyvendinimo terminas – 4 metai. Ar prasides šį rudenį – tai klausimas merui. Gal geriau, kad ir nepradėtų. Tokį projektą reikia pradėti pavasarį, o ne imituoti Laisvės alėjos rekonstrukciją prasidėjus žiemai.

Kas lėmė, kad 2007-2013 ES finansinėje perspektyvoje Kauno savivaldybė savo parengtiems projektams sugebėjo gauti ženkliai mažiau ES paramos vienam gyventojui ne tik nei Vilniuje, bet ir lyginant su Klaipėda, Šiauliais, Panevėžiu, Alytumi?

– Valdžia labai mėgsta verkšlenti, dejuoti, kad Kauną skriaudžia, kad neskiria lėšų. Tačiau kitiems juk skiria? Klausimas, ką miesto vadovai padarė, kad situacija būtų kitokia. Ar tikrai Kauno projektai buvo tinkamai ir laiku parengti? Kodėl miesto vadovai nesugebėjo įtikinamai ir argumentuotai įrodyti centrinei valdžiai tokių projektų reikalingumą? Deja, čia tenka tik apgailestauti, kad aukšti miesto pareigūnai, nuvykę sostinėn neranda kabineto ministerijoj, kur svarstomi miestui strateginiai projektai, ar apsiskelbę, kad išvyksta parvežti miestui milijonų, nei milijonų parveža, nei patys grįžta…

Beje, kai sprendėsi klausimas būti ar nebūti „Žalgirio“ arenai, sugebėjome įtikinti ir Sporto departamento vadovus, ir Ūkio ministerijos vadovus, ir galiausiai, tuometinį premjerą G.Kirkilą, kad Kaunui reikia didesnės arenos, negu 10000 vietų. Kad reikia keisti Briuselyje patvirtintus reikalavimus ir pripažinti Kauno areną ypatingos svarbos projektu, ir galiausiai skirti 50 milijonų litų ES lėšų ir dar tiek pat iš Valstybės investicijų programos. Ir visa tai buvo padaryta per pusmetį!

Ar, jūsų nuomone, Kongresų ir Sporto rūmų projektas dabar tikrai yra prioritetinis Kaunui? Gal verta daugiau dėmesio skirti tam, kas Kaune per pastaruosius dešimtmečius buvo visiškai apleista – t.y. viešosios erdvės, ypač miesto centre? Ne tik Laisvės alėja, bet ir Rotušės aikštė, Steigiamojo Seimo, Vienybės aikštės. Kokie yra jūsų prioritetai Kaunui?

– Pagal neseniai darytą apklausą daugiau kaip 60% kauniečių iš miesto vadovo tikisi, kad jis sutvarkys miestą –  apleistas gatves, šaligatvius, įvažiavimus į daugiabučių kiemus, viešąsias erdves. Kauniečių nuomone tai yra svarbiausia problema. Manau, kad valdžia turi tai spręsti nedelsiant. Jei kalbėti apie konkrečius projektus, tai Laisvės alėja tikrai nepalyginamai svarbesnis ir seniai „sunokęs“ projektas, lyginant su Kongresų ir koncertų rūmais.

Dažnai miestai, iš pradžių kenčiantys nuo investicijų trūkumo, vėliau atranda save kaip magnetą jauniems kūrybingiems žmonėms, menininkams ir verslininkams – tokį antplūdį sukuria sinergija tarp žemų kainų ir didelio miesto kultūrinio potencialo. Kai ši jaunų žmonių banga užplūsta miestą ir ima čia aktyviai veikti, kai jie ima kurti tiek finansinę, tiek kultūrinę pridėtinę vertę, miestas atsigauna ir susitvarko, galų gale tampa turtingesnis ir brangesnis. Kaip sėkmingi pavyzdžiai, į galvą ateina tokie iš Rytų į Vakarų pasaulį sugrįžę miestai kaip Leipzigas, Budapeštas, rytinio Berlyno erdvės. Kaunas, kita vertus, nesugeba pristatyti savo žemų kainų ir tuščių erdvių kaip galimybių. Kaip Kaune išlaisvinti šias švelnios gentrifikacijos jėgas?

– Kauniečiai labai kūrybingi, iniciatyvūs, o jų verslumas žinomas seniai ir plačiai. Valdžiai labai svarbu atsiliepti į tas iniciatyvas, paskatinti jų įgyvendinimą. Juk turime tokių puikių pavyzdžių: Senamiesčio gaivinimo idėjos ir labai sėkminga patirtis, Kauno Kalėdinės eglutės projektas. Juk visa tai padarė kūrybingi žmonės, susibūrę į Rotušės aikštės draugiją, Senamiesčio draugiją. Miesto valdininkai ir dabar dar prieš Kalėdas būtų miestą puošę „valdiškai“, kaip buvo įpratę, jei ne kūrybingi menininkai ir verslininkai. Labai įdomi ir skatintina yra Kauno jaunimo slėnio idėja, neabejoju, kad tai įgyvendinus sąlygos atsiskleisti mieste veikiančiam jaunimui, įvairioms jų organizacijoms žymiai pagerėtų, tai leistų įtraukti dabar mažiau galimybių turintį jaunimą.

Kauno savivaldybė ruošiasi remti „Startup“ iniciatyvas Kaune. Ar Santakos technologijų slėnio įgyvendinimas ir ši rėmimo iniciatyva yra tos pačios vizijos Kauno miestui dalis?

– Savivaldybė rengiasi patvirtinti programą, kurios tikslas sudaryti sąlygas jaunimui plėtoti inovatyvų verslą, skatinti verslo idėjų kūrimą. Pagrindinis dalykas, dėl ko sutarta miesto taryboje, kad į paramą galėtų pretenduoti ir inovatyvios technologinės idėjos, ir inovatyvios kūrybinės idėjos. Kol kas tai daugiau simbolinis žingsnis, manau, kad savivaldybė tam turi skirti kur kas didesnį dėmesį.

Pamirštas Kauno turtas: tarpukario modernizmo architektūra, tobulų jos pavyzdžių pilnas visas naujamiestis. Koks jūsų požiūris į siekį įtraukti šiuos objektus į UNESCO? Turbūt modernizmas yra tikrasis Kauno privalumas vertinant turizmo augimo potencialą, o ne Kauno pilies atstatymas. Kaip pakelti tarpukario Kauno perlus iš nedovanotino apleidimo, kad siekis patekti į UNESCO būtų realus?

– Pritariu, kad ne Kauno pilies atstatymas turi rūpėti miesto valdžiai. Pietrytinis bokštas atkurtas, piliavietės teritorija sutvarkyta, yra puiki vieta renginiams. Tikrai nėra prasmės atstatinėti pilį, kai nėra nei jokių dokumentų, patvirtinančių kaip ji atrodė, nei pinigų. Aš pritariu siekiui įtraukti išskirtinius tarpukario modernistinės architektūros objektus į UNESCO paveldo sąrašą. Tačiau svarbu suprasti, kad kartu tai yra ir miesto įsipareigojimai, ir atsakomybė.

Ar girdėjote apie judėjimą už baltos spalvos grąžinimą Kauno modernizmo architektūrai? Šią iniciatyvą pradėjo Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centras, įsikūręs Kaune. Jie teigia, kad istoriškai dauguma garsiausių Kauno modernizmo pavyzdžių buvo balti, o to sugrąžinimas ne tik architektūriškai atgaivintų Kauną, bet ir suteiktų reikalingo koncepcinio vientisumo.

– Kaip minėjau anksčiau, aš už pačias įvairiausias iniciatyvas, kurios padeda keistis, gražėti mūsų miestui. Juolab, kad iniciatoriai kalba ne tik apie baltos spalvos gražinimą modernistinės architektūros pastatams, bet kviečia diskutuoti ir apie miesto kultūros politiką, apie miesto įvaizdžio dalykus.

Kokia Jūsų Kauno miesto ateities vizija, kuria norėtumėte užkrėsti kitus?

– Miestas turi sutelkti dėmesį ir vystyti savo privalumus, išnaudoti savo stipriąsias puses – akademinį, kultūrinį potencialą, įtvirtinti save kaip transporto, logistikos centrą. Tačiau svarbiausia sudaryti sąlygas kauniečiams gyventi patogiai ir saugiai. Noriu gyventi bendruomeniškų, kūrybingų ir verslių žmonių mieste, kuriame gimsta modernios idėjos ir gerbiamos tradicijos. Mieste, kurio gyventojai jaučiasi oriai ir didžiuojasi būdami kauniečiais.

Kalbino Augustė Gumbytė, Saulius Rimkus

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: