Kaip galėtų būti tvarkoma Nemuno pakrantinė Šančiuose? Atsakymą į šį klausimą per 48 valandas pateikusi architektų ir urbanistų komanda iš Brazilijos laimėjo pirmą vietą UNESCO Dizaino miestų universitetų Gatvės dizaino iššūkyje. Iššūkyje dalyvavusi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) komanda, ieškojusi sprendimo Meksikos Queretaro miesto gatvės dizaino iššūkiui, laimėjo trečią vietą.
2021 m. birželio mėnesį Curitiba (Brazilija), Wuhan (Kinija) ir Querétaro (Meksika) miestai paskelbė „Gatvės dizaino“ iššūkį, kurio tikslas – skatinti diskusijas apie ekologiškus, sveikus ir atsparius miesto sprendimus tuo pat metu kai vyksta COP26 pasaulinė sveikatos ir klimato kaitos konferencija bei plėtoti mainus tarp dizaino miestų tinklo dizaino, architektūros ir urbanistikos studijų studentų. Iššūkyje dalyvavo 11 komandų iš 4 šalių. UNESCO dizaino miestų tinklui Kaunas priklauso nuo 2015 m.
Kvietė pasiūlyti idėjų Nemuno krantinės gatvei
Kalbėdama apie projekto eigą, KTU SAF fakulteto dėstytoja Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, teigė, kad iššūkio principas – dalyvaujantys dizaino miesto universitetai sudaro studentų komandas, kurios tuo pačiu metu gauna kito miesto parengtą informaciją apie daugiausiai problemų turinčią ar įdomiausią, gatvę, kuriai reikia pasiūlyti dizaino sprendimą.
„Įdomu buvo tai, kad prieš iššūkį kiekvienas dalyvaujantis miestas turėjo parengti trumpą informaciją, apie savo miesto gatvę, kuriai kažkuri iš kitų dalyvaujančių komandų siūlys dizaino sprendinius. Buvo nutarta kolegoms iš kito dizaino miesto pasiūlyti spręsti Nemuno krantinės gatvės iššūkį. KTU parengė pristatomą video, kuriame buvo fiksuota teritorija, pakalbinti du ekspertai – KTU profesorius Kęstutis Zaleckis bei Žemųjų Šančių bendruomenės narys Ed Carroll“, – su projekto eiga supažindino mokslininkė.
Dalyviai turėjo per 2 paras pateikti sprendimus į gautus iššūkius. Pirmos vietos nugalėtojai iš Brazilijos sprendė kauniečių problemas, o kauniečiams teko susipažinti ir įgyvendinti Queretaro miesto Meksikoje parengtą užduotį. Viena iš KTU komandų, kuruojamų dėstytojų J. Vitkuvienės bei L. Jankauskaitės-Jurevičienės, užėmė 3-ąją vietą.
Brazilų komanda buvo sužavėta bendruomenės aktyvumu
Pasak Isabela Aguiar Moreira Kulak, atsakingos už tarptautinius ryšius mero Rafaelio Grecos biure, Curitiboje, iššūkio teisėjai vertino sprendinio idėjos naratyvą, tvarumą, novatoriškumą, kūrybiškumą bei pateikimo grafiką.
Nugalėjusi komanda iš Brazilijos Ceará federalinio universiteto (Mariana Lima, Eugenio Moreira, Railson Inácio da Silva, João Pedro Crispim Menezes, Luciana Sales Cordeiro, Bárbara Bessa Luz Simeão, Vanessa Albuquerque dos Santos, Edinardo Estanislau de Oliveira Júnior) teisėjų dėmesį labiausiai patraukė Kauno gyventojų ir jų kultūros tyrimais, atliktais per tokį trumpą laiką.
Patys komandos nariai tikina, kad peržiūrėjus organizatorių duotą medžiagą apie Kauną, jie buvo sužavėti ir nors nemokėdami lietuvių kalbos, pasitelkdami automatines vertimo sistemas, ėmėsi vietinių naujienų skaitymo.
„Stengėmės perkelti save virtualiai į Kauną. Miestas tikrai skiriasi nuo mūsų tiek geografiškai, tiek socialine ir kultūrine prasme. Pradžioje stengėmės kuo geriau susipažinti su gyvenimu Kaune. Naudodami turimas galimybes virtualiai vaikščiojome Šančių gatvelėmis, stebėjome čia gyvenančių žmonių socialinių tinklų profilius, taip sužinodami apie jų pomėgius. Skaitėme naujienas, žiūrėjome fotogalerijas. Stengėmės rasti kuo daugiau bet kokių detalių ir užuominų apie šios miesto dalies gyvenimą ir problemas bei iššūkius“, – pasakojo komandos nariai.
Kaip tikina dalyviai, juos labai paveikė ir sužavėjo Šančių bendruomenės pasipriešinimas naujos gatvės palei Nemuną projektui.
„Vaizdai iš protesto prieš naujos gatvės tiesimą mus sujaudino. Tai buvo momentas, kai supratome, kad reikia atsižvelgti į vietinių norus ir mūsų projektas turi sietis su pakrantės pritaikymu ir atvėrimu visuomenei, o ne jos užstatymu keliu. Žmones vietas padaro gyvomis, jiems ir reikia pritaikyti šią erdvę“, – idėjos atsiradimą pasakojo Brazilijos Fortaleza miesto studentai.
Jie taip pat pastebėjo, kaip tampriai Kaune susipina senoji istorija, architektūra ir modernūs sprendimai. Tai stengėsi pateikti ir savo projekte. Su juo (anglų kalba) galite susipažinti čia.
Kauniečiai meksikiečius siūlė gelbėtis nuo kaitros
KTU SAF fakulteto 3-ąją vietą laimėjusi komanda, studentai Tautvydas Zykevičius, Auksė Taurasevičiūtė, Vijūnė Brazytė, Ogulcan Eryigit ir Gintarė Pociūtė, turėjo rasti būdų, kaip atgaivinti ir gyventojų poreikiams pritaikyti gatvę Meksikoje.
Pasak T. Zykevičiaus tokiame konkurse buvo sunkiausia suspėti laiku, nes skiriama mažai laiko sugalvoti koncepciją, bet motyvuota ir didelė komanda padėjo pasiskirstyti darbus ir viską įgyvendinti.
„Mūsų projekto dizaino koncepcija – tai gatvė kaip upės intakas, nešantis gaivumą ir gyvybę kvartalui. Taip pat siekėme išnaudoti palei gatvę esančių namų stogus kaip „antrąją gatvę“. Stogo erdvės gali būti nuperkamos iš privačių savininkų, už gautus pinigus savininkai likusiame stogo plote turi puikiais sąlygas kurti savo verslą (mažas kavinukes, parduotuves ir pan.). Taip pat stogo gatvė veiktų kaip apžvalgos balkonai į veiksmą apačioje. Apačios gatvė galėtų būti naudojama kaip eitynių, karnavalų, įvairių kitų renginių vykdymo vieta“, – idėją pristatė KTU studentas.
Pasak jaunojo architekto, Meksikoje didelis karštis lemia, kad ėjimas gatve be šešėlių sekcijos būtų neįmanomas, tad augalinės sekcijos virš gatvės ir tiltai veikia kaip ketvirtasis gatvės fasadas, metantis šešėlius. Siekiant toliau išvengti karščio įtakos pasirinkta šviesi kelio danga, augalinės sekcijos gatvės šonuose, kurios formuojamos iš vietinių, atsparių karščiui, augalų.
„Tokio tipo iššūkiai yra labai naudingi architektūros, dizaino ar urbanistikos studentams, kurie per trumpą laiką turi įsijausti į kito miesto problemas, suprasti kultūrinį kontekstą, gyvenimo būdą, klimatines ir gamtines sąlygas ir kt. bei gebėti pateikti savo sprendimus trumpai ir aiškiai. Manau, kad šiandienos kontekste, kai vis dažniau kalbame apie sveikatos, socialinės atskirties, žalių erdvių trūkumo problemas miestuose, tokie projektai skatina studentus mąstyti, dalintis patirtimis, žiniomis, stebėti kitų šalių architektūrines, urbanistines tendencijas“, – teigia KTU dėstytoja J. Vitkuvienė.
