10 žaidimų kuriuos verta išmėginti!

Paskelbė: Artūras Rumiancevas Data: 2012-12-10 10:41

Spausdinti | Komentarai

A.Rumiancevo asm. arch. nuotr.

Parengti sąrašą su vos dešimtimi dėmesio vertų žaidimų yra žiauriai sudėtingas dalykas.

Parengti tokį sąrašą plačiai auditorijai, kuri žiūrint iš žaidėjo perspektyvos yra pilka masė, dar sunkiau. Leiskite pabrėžti, kad šioje vietoje „pilka masė“ nenaudoju neigiamos ar pašiepiamos potekstės. Žaidimuose, kaip ir visame kame egzistuoja ypač ryški siužetinė ir žanrinė įvairovė, žaidimus galima žaisti skirtingose sistemose, o žaidėjų lūkesčius dažnai galima numatyti vertinant jų amžių, jau patirtus nuotykius ar žaidybinę patirtį. Kiekvienas į žaidėjus orientuotas leidinys, daugiau ar mažiau išmano savo skaitytoją, tad juose sudaromi sąrašai paprastai būna daugiau ar mažiau tikslūs. Šiuo atveju man nelieka nieko kito, kaip tik pasidalinti dešimtimi žaidimų, kurie yra įspūdingi, vertingi ir nesunkiai prieinami šiandien. Tačiau užvis labiau atsižvelgiau į tai, ar jie tinkami būti Jūsų vedliu į magišką vaizdo žaidimų pasaulį.

Aktyvūs, judesiu valdomi žaidimai

Su „Nintendo Wii“ ir „Kinect“ priedėlių atsiradimu, apie judesiu valdomus žaidimus išgirdo ko gero visi. Tačiau tai nėra visiška naujovė, tokie žaidimai egzistuoja kur kas ilgiau nei dešimtmetis. Mes šokome ant specialių kilimėlių ir šveitėme langus prieš žemos raiškos internetines kameras, tad judėti galėjome, nors tie judesiai buvo gan specifiniai. Šiuo metu, naudojant „Kinect“, „PlayStation Move“ ar „Nintendo Wii“ priedelius, judesiu valdomi žaidimai gali būti patys įvairiausi, nuo daugelio jūsų matyto ir banalaus boulingo, iki painių, lavinančių ar fizinę būklę gerinančių fitneso programų. Jei ketinate paįvairinti savo rytus mankšta, o vakarėlius uždegančiais šokiais, aš rekomenduočiau pasidomėti „Just Dance“, „Zumba Fitness“ ir „Your Fitness Evolved“ serijų žaidimais.

Skylanders serija

Žaidimai nedaro neigiamo poveikio vaikučiams, jei juos naudojate pagal paskirtį. Kompiuterinių žaidimų esmė — žaismas ir platus langas į fantazijų pasaulį, o mes tikrai nemanome, kad tai gali pakenkti vaikams. Nebent jūs numetate vaikui žaidimą, tam, kad laimėtumėte minutę ramybės. Ši taktika dažnai pasiteisina, tačiau po to neūbaukite, kad vaikui virtualioje realybėje smagiau, nei greta jūsų.  Išmėginkite kitą — tūkstantmečiais naudojamą ir visada pasiteisinusį būdą — žaiskite kartu! Pradėti galite nuo įspūdingojo „Skylanders“. Tai klasikinis nuotykių žaidimas, kuriame herojai kumščiu ir gera širdimi sprendžia vietinės reikšmės problemas, o vaikučiai susipažįsta su visomis pagrindinėmis žaismo mechanikomis. Norint žaisti „Skylanders“ teks įsigyti ir specialias figūrėles, kurios tarsi atgaivinamos virtualiame pasaulyje. Kiekviena figūrėlė — vis kitas personažas, turinti savo triukų arsenalą ir charakterį. Tai gyvi žaisliukai, vadinasi savo žaidimus galėsite tęsti net ir išjungę kompiuterį.

Journey

Ar žaidimai gali būti menu? Tai sąlyginai šviežias, tačiau vis netylantis disputas tarp žaidimų gerbėjų ir meno kritikų. Abi pusės turi svarių argumentų, tačiau pati meno sąvokos formuluotė yra tokia neaiški, kad tikslaus atsakymo mes niekada taip ir negausime. Vieną dieną tiesiog bus sutarta, kad žaidimai yra menas, nes tam natūraliai ateis laikas. Tačiau pažaidę „Journey“ jūs suvoksite, kad nei ši diskusija, nei klijuojamos etiketės neturi jokios prasmės. Svarbu tai, ką stebėdami vieną ar kitą kūrinį patiriate Jūs. Šiuo atveju — ramybė. Kartais ir patiems žaidėjams nesiverčia liežuvis „Journey“ vadinti žaidimu. Tai interaktyvi kelionė į save, arba priešingai — į kažkur gerokai aukščiau. Tai tobula vaizdo, garso ir žaismo sintezė. Tai terapija. Gal ir skamba neįtikinamai, bet pažaidę „Journey“ tikrai pasijusite tapę geresniais žmonėmis.

Alan Wake

Trilerių ir siaubo žanro gerbėjams rekomenduočiau „Alan Wake“. Šis žaidimas neretai vadinamas video žaidimų pasaulio Tvin Pyksu, tačiau mano nuomone jis artimesnis S. Kingo kūrybai, o greičiausiai jis yra kažkur tarpe tarp vieno ir kito. Žaidimo veiksmas ir misterija iš ties šiek tiek primena Tvin Pykso aplinkas, tačiau labiausiai su kultiniu serialu jis supanašėja garso srityje. Muzikinis garso takelis yra pagrindinis siaubo ir nerimo šaltinis įklampinantis žaidėją į pelkę, o taip pat ir vienintelis šiaudas į kurį įsikabini ir kurio įsistvėręs pajunti palengvėjimą. Siužetine prasme, tai istorija apie kultinį rašytoją Alaną Wake kuris kamuojamas „kūrybinio bloko“ išvyksta reabilituotis į Bright Falls miestelį. Netrukus po atykimo, miestelį sukrečia mįslingų ir šiurpių įvykių grandinė. Alanas be abejo atsiduria įvykių epicentre, o netrukus suvokia, kad jį supantys košmarai yra iš jo parašyto romano. Romano, kurio pats neprisimena, kad būtų rašęs…

Total War serija

Mėgstantiems pastrateguoti, o taip pat tiems, kurie užsilipę ant aukštesnės kalvos nejučia ima įsivaizduoti esą generolai. Tai dvisluosknių streteginių žaidimų serija, kurioje galėsite kurti savo dinastijas ir imperijas strateginiame matmenyje, o kilus karui šokti ant žirgo ir vadovauti mūšiams — taktiniame. Ypač gilūs, tačiau nesunkiai perprantami žaidimai įdomūs tiek istoriniu, tiek grynojo veiksmo požiūriu. Serija pasižymi istoriškai tiksliomis išeitinėmis pozicijomis, tačiau tolimesnė įvykių tėkmė be abejo jau priklauso nuo žaidėjo. Lietuviams artimiausia serijos dalis — „Medieval II: Total War“ su išplėtimu „Kingdoms“ kuriame yra LDK kampanija. Tačiau ne mažiau įdomūs yra ir Napoleonui dedikuotas „Napoleon: Total War“ ar mums menkai žinomus Siogūno karus vaizduojantis „Shogun 2: Total War“. Kiekviena žaidimo dalis pasižymi integruotomis enciklopedijomis, autentiškais koviniais vienetais ir mūšiais, kuriuos iš žaidimo neretai skolinasi ir dokumentinių filmų kūrėjai.

Assassin‘s Creed serija

Garsėja kaip įspūdinga serija apie paslaptingą žudikų klaną, kuris štai jau keli amžiai kaunasi su Tamplierių ordinu. Man ši serija — miesto legendomis, žymiausiomis konspiracijų teorijomis ir istoriniais faktais paremta drama, kuri leidžia asmeniškai išgyventi įdomius ir kontraversiškus žmonijos istorijos momentus. Padėjus žaisma ir žaidimo mechaniką į šalį, tai turtingas ir susidomėjimą istorija skatinantis žaidimas leidžiantis kaišioti pagalius į ratus Bordžia dinastijos iškilimui, kritikuoti Džordžo Vašingtono neveiksmingumą ir dviveidystę, aprūpinti Leonardo da Vinči laboratoriją lavoniena ar Konstantinopolyje gerti arbatėlę su Suleimanu Puikiuoju. Reikšmingiausias šios serijos elementas yra tas, kad jos kūrimo procese dalyvauja šimtai žmonių, turinčių skirtingas pažiūras, kultūrines ar religines šaknis. Tai leidžia sekti isrotiją per labai subtilią ir neutralią prizmę, stengiantis pateikti faktus ir paliekant žaidėjui laisvę darytis asmenines įšvadas. Nemenkas dėmesys skirtas ir architektūros perteikimui. Šiai dienai tai ko gero vienintelis būdas asmeniškai aplankyti Europinio renesanso epochos Romą ar savomis akimis pamatyti krauju gausiai nušlakstytus pamatus, ant kurių buvo pastatytos Jungtinės Amerikos Valstijos.

Star Wars: The Old Republic

Sudarant sąrašą negalima praleisti ir masinę psichozę sukėlusio žanro — daugelio žaidėjų žaidimų, dar vadinamų MMO. Tai senas žanras, kurio patrauklumą (gerąją ir blogąją prasmėmis) išryškino plačiai žinomas „World of Warcraft“. Tačiau aš norėčiau rekomenduoti kitą šio žanro atstovą — Star Wars: The Old Republic. Nesenai jis tapo nemokamas, tad jį išmėginti gali visi norintys. Aukščiausios prabos vaizdo ir garso efektai, kinematografiškai perteikas siužetas ir nuosekliai integruoti mechaniniai elementai — atskleidžia ir leidžia susipažinti su visomis šio žanro savybėmis. Žaidimo veiksmas vyksta nuostabioje „Žvaigdžių Karų“ visatoje, kurioje mes stojame respublikos arba sitų imperijos pusėn. Mūsų dėmesiui paruošta nuotykių ir iššūkių prigrūsta visata, o asmeninė siužetinė linija leidžia sklandžiai ir be jokio diskomforto įsilieti į veiksmą. Tai MMO kurį gali drąsiai žaisti vienatvėje, keliauti, kovoti, mokytis tol, kol pasijusite įgudę ir norėsite naujų, painesnių žaidybinių ir socialinių iššūkių, kuriuos be abejo suteiks žaidimas grupėje.

Sid Meyer’s Civilization V

Dar kartelį istorijos ir šachmatų mėgėjams. Viena seniausių serijų žaidimų industrijoje, žaidžiama ir mylima štai jau daugiau nei 20 metų. Šią vietą iš tiesų buvau rezervavęs kitai legendinei, fantasy serijai — Heroes of Might and Magic, bet paskutinę akimirką pakeičiau nuomonę, dėl ne ypač sėkmingų kelių paskutinių Herojų pasirodymų.
„Civilization V“ tai gan lengvai suvokiamas ir žaidžiamas, ėjimais paremtas, strateginis žaidimas. Pasirenkame vieną iš siūlomų civilizacijų ir siekiame paversti ją galinga imperija, ilgainiui virsiančią harmonijos, taikos ir laimės etalonu. Savo kelionę pradedame akmens amžiuje ir pasitelkę ginklą, mokslą, kultūrą ir religiją, grumiamės dėl teisės valdyti (ar įtakoti) visą pasaulį. Nuosaikus žaidimo tempas ir platus sudėtingumo lygių pasirinkimas, paverčia šį žaidimą šachmatais kiekvienam. Tačiau labiausiai jis atsiskleidžia žaidžiant išvien su mokyklinio amžiaus vaikais. Pro šalį skriejant epochoms, savo atžalą supažindinsite su skirtingomis kultūromis, senovinėmis civilizacijomis, socialinėmis santvarkomis, pasaulio stebūklais ir religijomis.

Heavy Rain

Detektyvo ir nuotykių mėgėjams ir mėgėjoms. Tai žaidimas iliustruojantis plonytę ribą kuri skiria žaidimus ir kiną. Dalis žaidimų kritikų, beje, dėl to smerkė „Heavy Rain“, tačiau iš tiesų čia naudojama klasikinio nuotykių žaidimo formulė, tiesiog dinamiško veiksmo ištroškę kritikai nenori prisiminti, kad tokia egzistuoja. Nuobodi siužeto užuomazga, žaidimas su vaikučiais, dantų valymas… Visa tai atrodo kvailai, tačiau šie veiksmai būtini norint užmegzti ryšį tarp herojaus ir žaidėjo. Netrukus šeimyninė idilija (kurią žaidėjai vadina idiotizmu) žlunga, herojaus šeimoje įvyksta skyrybomis pasibaigusi tragedija. Slenkant metams skaudaus įvykio palikti randai ima trauktis, tačiau dingus herojaus sūnui, senos žaizdos vėl atsiveria. Prapliumpa lietus, o mes žinome, kad berniukas įkalintas patalpoje kurioje kaupiasi lietaus vanduo. Turime kelias dienas kol jis prigers, arba vieną nuotykių ir tikrai stiprių emocijų prikimštą naktį su pulteliu rankose. Detektyvą narpliosime valdydami kelis labai ryškius veikėjus, o istorijos atomazga priklausys tik nuo mūsų veiksmų.

Portal 

Kaip atrodo modernus galvosūkis? Taip, kaip jį perteikia unikalusis Portal! Tai ypač paprastas ir todėl tobulas „Valve“ kūrinys sugebėjęs suvienyti daugybės žanrų mėgėjus. Tie kas šlovina galvosūkius, per „Portal“ susipažysta su tradicnių šaudyklių valdymu, tuo tarpu galvosūkių nekenčiantys „šauliai“ nejučia juos pamilo dėl skoningo, subtiliu sarkazmu persmelkto siužeto. Tiesą sakant tai vienas tų retų žaidimų visiems ir kiekvienam. Norint jį žaisti ir įveikti, būtina taikyti mokslinį metodą ir logiką. Žaisdami „Portal“ susipažinsite ir savo valiai pavergsite inerciją ir trauką, išgirsite tikrai geros sintetinės muzikos, suvoksite mokslo didybę ir tikrai pateisinsite aukas, kurias tenka pakloti ant žmonijos raidos aukuro. Galbūt jums atrodo, kad aš juokauju, tačiau faktai kalba patys už save. „Portal“ yra plačiai pripažintas kritikų, o Wabash koledžo studentams jis įtrauktas į privalomų „skaitinių“ sąrašą, kaip puikios dramaturgijos pavyzdys. Žaidimo kūrėjai taip pat yra sukūrę „mokykis su portalais“ programą, kurią praktinių užduočių kūrimui naudoja tūkstančiai mokytojų ir dėstytojų visame pasaulyje.

Artojas

Artūras Rumiancevas, Artojas nuo 1998 metų – redaktorius, rašytojas, nusipelnęs lietuviškojo geimingo veikėjas, savo ideologiją skleidęs “VA PlayStation”, “PC Klubas”, “Game.exe”, o dabar – “PC Gamer”, “Computer Bild”, “Games.lt” ir, aišku, “Dievo režime”. Vienas “Dievo režimo” įkūrėjų.

 
traffix.lt