Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) jau keletą metų siekia, kad šalyje atsirastų alternatyvus sveikatos sistemos finansavimo šaltinis – papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (VTLK) viešai paskelbus karą priemokoms gydymo įstaigose, LGS siūlymas įgauna dar didesnę prasmę. Organizacijos nuomone, konflikto tarp teritorinių ligonių kasų, gydymo įstaigų ir pacientų išvengti neįmanoma, kol sveikatos sektoriaus finansavimas yra sumažintas. LGS pabrėžia, kad būtina kuo greičiau apskaičiuoti realius paslaugų įkainius, kaip būtiną sąlygą šalyje įsigalioti papildomam savanoriškam sveikatos draudimui.
„Turime pripažinti – nėra nemokamos medicinos ir būti negali, nes ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės nėra pajėgios 100 proc. finansuoti savo piliečių sveikatos priežiūros“, – teigia LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, pridurdamas, kad kalba ir kaip gydytojas, ir kaip pacientas. Jis pastebi, jog šalies visuomenei senstant, atitinkamai didėja sveikatos priežiūros paslaugų poreikis, tačiau labai abejotina, kad valstybė ateityje turėtų pakankamai lėšų jas kompensuoti. „Valstybė neišgali finansuoti sveikatos apsaugos sistemos, todėl turi sudaryti galimybę patiems piliečiams spręsti, ar jiems pakanka pagal privalomą sveikatos draudimą kompensuojamų paslaugų, ar jie norėtų gauti daugiau – iš savo sukauptų lėšų“, – teigia LGS vadovas.
Pasak LGS vadovo, papildomas savanoriškas sveikatos draudimas būtų ir kaip garantas ekonominio nestabilumo metu: „Iš sprendimų, padarytų pastaraisiais metais valstybiniu lygmeniu matyti, jog sunkmečiu vienu iš pirmųjų taupymo žingsnių tampa paslaugų vertės mažinimas, o sumažinus paslaugų kainą, neįmanoma teikti kokybiškų paslaugų pacientams“.
Papildomą savanorišką sveikatos draudimą savo piliečiams siūlo Prancūzija, Slovėnija, Vokietija bei kitos valstybės, įvertinusios, kad yra nepajėgios visiškai kompensuoti šios srities. Todėl ir Lietuvai savanorišką sveikatos draudimą reikia priimti kaip būtiną ir savaimę suprantamą.
LGS įsitikinusi kad papildomas savanoriškas sveikatos draudimas užtikrintų ne tik paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet būtų ir priemonė kovojant su korupcija sveikatos sektoriuje, ir taptų realia reforma, kurios laukėme nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
