Apleisti ir netvarkomi pastatai, gadinantys miesto įvaizdį, yra didelė problema Kaune. Į Seimą dėl atitinkamų įstatymų pataisų ne vienerius metus kreipėsi Kauno miesto vadovai, kurie tikisi, jog centrinė šalies valdžia pagaliau priims sprendimus, leisiančius savivaldybėms efektyviau spręsti apleistų statinių problemą.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ne kartą kreipėsi į Seimą dėl nekilnojamo turto mokesčio padidinimo apleistų ir neprižiūrimų statinių savininkams. Šį klausimą miesto vadovas aptarė ir su praėjusių metų lapkričio mėnesį Kaune viešėjusia Seimo pirmininke Irena Degutiene.
Šiuo metu šalies savivaldybių tarybos gali nustatyti maks. 1 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. A Kupčinskas siekia, jog savo turto neprižiūrintiems savininkams būtų taikomas 5 proc. dydžio tarifas. Seimui padidinus nekilnojamojo turto mokestį, visoms šalies savivaldybėms būtų kur kas lengviau spręsti apleistų ir neprižiūrimų pastatų problemą.
„Tikimės, kad Seimas jau pavasario sesijos metu priims šias svarbias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kurios reikalingos kovai su „pastatais-vaiduokliais“. Kol šio sprendimo nėra, kovodami su apleistų pastatų savininkais bandysime naudotis naujuoju instrumentu, kurį mums suteikia jau patvirtintos pataisos dėl žemės mokesčio“, – teigė A. Kupčinskas.
Šiuo metu privačios žemės savininkams yra taikomas 1,5 proc. dydžio žemės mokestis. Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė nutarimą, pagal kurį žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. Įstatymo pataisose taip pat įtvirtinta, jog mokestis bus skaičiuojamas ne pagal sklypo normatyvinę, o pagal rinkos vertę. Kauno miesto taryba naujuosius žemės mokesčio tarifus turi nustatyti iki šių metų liepos 1 d. Seimo patvirtintos Žemės mokesčio įstatymo pataisos įsigalios nuo 2013 m. pradžios.
