Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. T-51 „Dėl 2010–2011 metais Savivaldybės lėšomis įrengiamų atminimo lentų sąrašo patvirtinimo“ – įrengia ne tik naujas atminimo lentas, bet ir atkuria metalo vagių nuplėštus atminimo ženklus.
Pastatą nuošalioje senamiesčio Kurpių gatvėje, pažymėtu 7A numeriu (tuo metu – V. Kuzmos g. 56A), dar nuo 1972 m. žymėjo atminimo lenta, jog čia 1944-1957 m. gyveno kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas Jonas Bielionis. 1985 m. namo kapitalinio remonto metu lenta buvo nuimta ir pradingo. Atkurta 1988 m., bet metalo vagių nuplėšta 2003 m.
Šiandien, lapkričio 11 dieną, dar kartą atidengta atminimo lenta kompozitoriui, pedagogui, chorvedžiui, vargonininkui Jonui Bielioniui.
Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko, kompozitoriaus dukra Sonata Bielionytė, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus nariai, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus ir moksleiviai, Kultūros skyriaus Renginių organizavimo poskyrio vedėja Vida Jasaitytė, Kultūros paveldo vyriausieji specialistai Danutė Rūkienė, Zenonas Girčys, Kauno muziejininkai ir kt.
Lentą atidengė miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė ir kompozitoriaus dukra Sonata Bielionytė, ir J. Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus.
„Jonas Bielionis nusipelnė mūsų pagarbos, nes jis užrašė kelis tūkstančius liaudies dainų, daugelį jų harmonizavo, pats sukūrė nemažai dainų chorams. Be to, užaugino dukrą Sonatą Bielionytę, kuri yra pianistė, pedagogė. Mes visi privalome įamžinti ir saugoti žymių žmonių atminimą“, – sakė V. Vasilenko.
Profesionaliai apie kompozitorių J. Bielionį ir jo nuopelnus Lietuvai kalbėjo Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Kauno skyriaus pirmininkė Zita Bružaitė. Ji pažymėjo, kad J. Bielionio sukurtos ir surinktos liaudies dainos yra neįkainojamas lobis. Kaunas, pasak jos, suformavo Lietuvos kompozitorių branduolį.
J. Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus sakė, kad kalbant apie kompozitorių J. Bielionį, niekap negalima nesusieti jo su Lietuvos istorija. „Lietuvių tauta daininga, tautos istorija liūdna, o kartu ir didvyriška. Menkinta, uždrausta kalba, tačiau tauta dainų dėka išliko. Tai ir J. Bielionio nuopelnas“, – sakė K. Bliujus.
Nepriklausomybę atkūrėme taip pat dainuodami ir deklamuodami.
Konservatorijos direktorius K. Bliujus pažymėjo, kad amžininkai prisimena, jog J. Bielionis buvo labai paprastas, nuoširdus ir visada mėgo sakyti tiesą.
Susirinkusiems į lentos atidengimo ceremoniją keletą prisiminimų papasakojo J. Bielionio dukra Sonata Bielionytė.
„Mūsų namuose gyveno muzika – visi dainavo arba grojo. Aš su muzika užmigdavau, o su dainomis pabusdavau, nes močiutė nuolat dainuodavo, kitaip gyventi ji nemokėjo. Kai grįždavau iš kokio nors spektaklio, tai tėtis klausdavo, ką aš mačiau ir prašydavo įspūdžius improvizuoti. Aš jam labai už tai dėkinga. Jis manęs niekada nevertė groti, tik paklausdavo, ar aš noriu būti už kitus prastesnė… Kai sirgo, tai man sakė: „Nebijok aš visada būsiu su tavimi, greta“. Šie žodžiai man labai brangūs.
J. Bielionio atminimą muzikos melodijomis pagerbė J. Gruodžio konservatorijos studentas. O renginio vedėjas Vilius Kaminskas padeklamavo eilėraštį apie žmogaus ir dainos amžiną išlikimą.
Prie atminimo lentos padėta gėlių, uždegta žvakė.
