Į aviacijos istorijos pamoką gyvai visus kviečia Kauno aviatoriai S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Šiais metais sukanka 70 metų nuo daugelio aerodromui svarbių įvykių, kurie vyko būtent šiaurinėje aerodromo dalyje 1939 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Rugsėjo 18 dieną prisiliesime prie pačių aviacijos Lietuvoje ištakų. 15 val. renginio dalyvius pasitiks garbingai išrikiuotas lėktuvų ir skraidyklių paradas, skraidinami aviamodeliai, jėgos aitvarai ir aitvarai. Organizatorius – S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas žada ir siurprizų.
Vertingiausia aerodromo dalis – šiaurinė
Paminklosauginiu požiūriu vertingiausia Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo dalis yra šiaurinė – prie S.Dariaus ir S.Girėno gatvės. Būtent čia vyko svarbiausieji Lietuvos aviacijos kūrimo etapai: Lietuvos Karo Aviacijos, Lietuvos Aeroklubo, Lietuvos šaulių aviacijos. Per 20 buvusios Lietuvos nepriklausomybės metų nuo vokiško aeroplanų angaro civilinės aviacijos rajonas išaugo iki civilinės aviacijos oro uosto. Jame buvo įrengta Kauno aerostotis, betonuotas peronas, kuriame vyko keleivių įlaipinimas į lėktuvus, išlaipinimas po skrydžio. Čia buvo pastatyti svarbūs kiti valstybinės reikšmės statiniai – angaras Lietuvos Aeroklubo lėktuvams, Susisiekimo ministerijos angaras su priestatu.
Lietuviai inicijavo pirmąsias Baltijos aviacijos sporto žaidynes
Įsimintiniausias 1939 m. rugpjūčio 13-20 dienų įvykis – pirmosios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, kurias inicijavo lietuviai. Dalyvavo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos aviamodeliuotojai, sklandytojai, lakūnai. Varžybų uždarymo šventėje dalyvavo Vokietijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos delegacijos. Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas planuota kasmet rengti vis kitoje Baltijos šalyje. Po 10 dienų prasidėjęs karas sujaukė planus, o lakūnams sportininkams, šiauriniams kaimynams – suomių lakūnams teko sėsti į naikintuvų kabinas ir savo akrobatinius sugebėjimus pritaikyti oro kautynėse.
Karo pradžia palietė ir Lietuvos lakūnus, dalyvavusius Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose. Vykstant mobilizacijai 1939 m. į karo aviaciją pašaukti lakūnai J.Dovydaitis, V.Ašmenskas, aktyvioje tarnyboje tarnaujantys K.Rimas, L.Kinaitis. Vykstant koviniams veiksmams Lenkijoje, aerodromo gyvenimas persitvarkė į karinį: Karo Aviacijos eskadrilės iš pietinės pusės perkeltos į šiaurinę, pastatytos palapinės, kuriose koviniam budėjimui buvo pasiruošę 1-osios naikintuvų eskadrilės lakūnai. Budėjimai pasiteisino. Rugsėjo pirmomis dienomis pagal aliarmą pakelta naikintuvų Dewoitine D-501L pora, kurią pilotavo j.psk. J.Dovydaitis ir j.psk. J.Dambrava. Nors padangė buvo aptraukta tamsiais lietaus debesimis, naikintuvams pavyko surasti paklydusi Lenkijos bombonešį, prie jo prisigretinti ir parlydėjus nutupdyti Kauno aerodrome.
Susisiekimo plėtrą sustabdė Raudonosios Armijos kontingentas
Susisiekimo ministerijos orinio susisiekimo lėktuvais Percival Q-6 (reg. ženklai LY-SOA „DARIUS” ir LY-SOB ,,GIRĖNAS”) intensyviai skraidyta maršrutu Kaunas-Palanga-Kaunas. Visi skrydžiai vyko šiaurinėje aerodromo dalyje, kur buvo peronas ir angaras. Deja, besikeičianti politinė situacija pakeitė ir šių lėktuvų skrydžių tikslus. 1939 m. spalio 3 d. iš Kauno aerostoties išlydėta Lietuvos delegacija į Maskvą buvo priversta priimti Sovietų Sąjungos reikalavimus įvesti ribotą Raudonosios Armijos kontingentą į Lietuvos teritoriją.
1940 m. birželio 15 d. įvesta į Lietuvą Raudonoji Armija užėmė aerodromą ir nepaliko jokių vilčių tęsti net civilinės aviacijos veiklą. Aerodromas tapo karinis, aptvertas aukšta lentine tvora, pro kurią joks pašalietis neturėjo teisės pažvelgti. Kas jame vyko, kas kur buvo dislokuota ir besidomintiems aviacija ilgą laiką buvo mįslė.
Pokario metais prie S.Dariaus ir S.Girėno gatvės įsikūręs „Aerofloto“ padalinys irgi buvo gana slėpiningas iki tol, kuomet naujoje vietoje, plyname lauke pradėta statyti šabloniška aeroflotinė aerostotis. 1963 m. „Aeroflotui“ persikėlus į naujas patalpas, teritorija prie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo naudojosi tik Sovietinės kariuomenės kariniai daliniai. Buvę angarai tapo atsarginių dalių sandėliais su būdingais sandėlių ir kontorėlių elementais, o svarbūs Lietuvos aeroklubo ir Susisiekimo ministerijos angarai neatpažįstamai pasikeitė.
Yra vilties, kad neprarasime istorinės atminties
1993 m. palaipsniui išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos, šiaurinę dalį perėmė saugoti vietinis aerodromo batalionas. Tačiau nebuvo skirta rimtesnių pajėgumų saugojimui, todėl dalis pastatų sunyko. Išvedus Rusijos kariuomenę, aviacinės sportinės organizacijos eksploatavo tik geresnės būklės pastatus.
Atmintis gyva, todėl prieš keletą metų aviatoriai pradėjo kurti planus, kaip Lietuvos Aeroklubas, okupantų išvarytas iš aerodromo, galėtų sugrįžtų į skirtingais laikotarpiais suniokotą teritoriją. Reikėtų Lietuvos aeroklubui grąžinti tai, kas yra išlikę. Deja, biurokratiški Kauno apskrities ir Kauno savivaldybės valdininkų atsakymai neramina. Jie, atseit, nežiną, kur tokie pastatų likučiai yra arba… jų iš vis nėra buhalterinėje apskaitoje. Toks požiūris žlugdo viltį, kad kuo greičiau atgimtų Lietuvos Aeroklubo kompleksas prie S.Dariaus ir S.Girėno gatvės. Istorijos iškraipymas ar jos nežinojimas sudaro prielaidas gandams ir faktų iškraipymams. Jaučiamos biurokratinės pastangos eskaluoti istoriją, lyg čia būtų sovietinės okupacijos paveldas, pamirštant, kad šioje vietoje yra LIETUVOS AVIACIJOS PRADŽIA.
Šiuo metu reikia vėl prisiminti istoriją bei kalbėti apie Lietuvos aeroklubo komplekso atkūrimo galimybes. Organizatoriai laukia visuomenės, politikų, aviatorių dėmesio.
