2011-ųjų metų pradžioje žymių valiutų kursų svyravimų neužfiksuota, tačiau sausio mėnesį beveik visų valiutų kursai krito, išskyrus keletą valiutų, tokių kaip Vengrijos forintas ar Lenkijos zlotas, kurios nežymiai kilo. Sausio 31 dienos duomenimis, JAV dolerio kursas krito kur kas ženkliau nei 2010 m. gruodžio mėnesį – nuo 2.61 iki 2.52 lito už JAV dolerį (2.5 proc.). Didžiosios Britanijos svaras krito šiek tiek mažiau – nuo 4.05 iki 4.00 litų už svarą (1.27 proc.). Labiausiai nukritusi valiuta per sausio mėnesį – Gvinėjos frankas, kuris smuktelėjo net 11.19 proc. Gvinėjos frankas taip pat buvo užfiksuotas kaip labiausiai svyravusi valiuta: žemiausia kaina už 10,000 Gvinėjos frankų – 3.38 litai, aukščiausia – 3.81.
Sausio 31 dienos duomenimis, palankiausia JAV dolerį buvo pirkti Unicredit banke (2.5253 lito už JAV dolerį), o parduoti – Ūkio banke (2.5194 lito už JAV dolerį). Eurus geriausiu kursu pirko bei pardavė taip pat Unicredit bankas – 3.4597 ir atitinkamai 3.4459 lito už eurą.
Terminuotų indėlių palūkanų normų kritimas sausio mėnesį šiek tiek stabilizavosi, tačiau kai kurie komerciniai bankai bei kredito unijos ir toliau jas mažino. Kalbant apie vienerių metų litais laikomus terminuotuosius indėlius, ženkliausiai palūkanų normas mažino kredito unijos „Sostinės kreditas” (-0.9 proc.) bei “Nacionalinė kredito unija” (-0.7 proc.), kurių palūkanų normos sumažėjo iki 4.5 proc. Komerciniai bankai palūkanų normas mažino šiek tiek konservatyviau – labiausiai palūkanų norma sumažėjo už indėlius, laikomus banke Snoras – iki 3 proc. (-0.5 proc.). Unicredit, SEB, Nordea, Swedbank bei Danske bankai palūkanų normų sausio mėnesį nemažino, tačiau šiuose bankuose litais laikomų vienerių metų palūkanų norma rinkoje yra mažiausia – nuo 1.75 proc. iki 1.4 proc.
Nepaisant visuose bankuose reikšmingai sumažėjusių už indėlius mokamų palūkanų normų, 2010 metais bankuose laikomų indėlių apimtys toliau sparčiai augo. Per metus indėliai išaugo 4,4 mlrd. litų ir pasiekė 45,4 mlrd. litų. Vien ketvirtąjį ketvirtį indėliai padidėjo 2,4 mlrd. litų, arba 5.7 proc. – tai didžiausias ketvirtinis indėlių augimas per pastaruosius 3 metus. Didžiausią įtaką metiniam indėlių išaugimui padarė 2 mlrd. litų išaugę privačių įmonių indėliai.
Lietuvos bankas paskelbė, kad Lietuvos bankų sistema 2010 metus baigė nuostolingai, tačiau palyginti su 2009 metų nuostoliai reikšmingai sumažėjo. Reinoldijaus Šarkino nuomone, 2010-ieji bankų sektoriuje buvo tam tikro lūžio metai – milžiniškus nuostolius patyrusi, bankų sistema nuo 2010 metų vidurio pradėjo dirbti pelningai.
