Kūrybinis darbas „Alma Mater“
(c) Organizatorių archyvo nuotr.

Kaune, Purienų vidurinėje mokykloje (S. Lozoraičio g. 13) eksponuojamas Kamilės Rumzytės ir Justinos Švedaitės Dailės brandos egzamino sieninės tapybos kūrybinis darbas pavadinimu – „Alma Mater“.

Ko gero tai didžiausios apimties dailės egzamino kūrybinis darbas Kauno mieste.

Kūrinys įspūdingas ne tik savo dydžiu (apie 12 kv. m), bet ir sudėtingu erdvių konstravimu, architektūrinių detalių atvaizdavimu, erdvės ir figūrų santykio sąveika. Jonėninių kolonų ritmikos derinimas ir santykio ieškojimas su arčiau esančia baliustrada kuria perspektyvos ir plokštumos intrigą. Tapybos darbas integruojasi į esamą interjerą.

Idėjos autorė Kamilė Rumzytė dalinasi mintimis apie darbą:

Mes taip pat nusprendėme, sukurti kažką, kas puoštų, stebintų kitus ne šiandien, ne rytoj, o daug ilgesnį laiką. Aišku, tai neprilygs renesanso epochos meistrams, bet tai bus mūsų indėlis, kuriant pasaulyje grožį.

Mūsų darbui pasirinktos sienos paviršius buvo šviežiai padengtas alkidiniais dažais, pagrindas lygus, todėl nusprendėme papildomai nenaudoti grunto. Pradžioje darbo buvo bandoma tapyti statybiniais aliejiniais dažais, spalvos gaunamos maišant baltus aliejinius ir spalvotus pigmentus. Padengus pirmą dažų sluoksnį supratau, kad negaliu išgauti spalvų niuansus, trūksta erdvės ir gylio. Išstudijavusi tapybos tapymo techniką, priėmiau sprendimą tapyti profesionaliais dailininkams skirtais aliejiniais dažais. Atradau potėpio grožį ir dažų faktūrą.

Pradėjusi eskizuose komponuoti objektus nutariau pasirinkti ekspresyvią ir dinamišką atvirąją kompoziciją. Mūsų darbe kolonų eilė sukuria dinamikos pojūtį, kuris nusitęsia už kūrinio ribų, todėl kompozicija yra atviroji. Linijų perspektyva suteikia kompozicijai kryptį. Tikslas – išgauti erdviškumo ir gilumo pojūtį.

Pirmojo plano objektai (dvi figūros) išdėstytos paveikslo pakraštyje neatsitiktinai, taip buvo bandyta sukurti gilumo įspūdį. Pirmoje eskizų kūrimo stadijoje, buvo numatytą duris įlieti į darbą jas taip pat uždažant aliejiniais dažais, bet vėliau planus teko pakoreguoti, nes mokyklos vadovybė įstatė naujas duris. Centrinės ašies atžvilgiu mūsų darbo kompozicija yra asimetriška, bet bendrame interjero kontekste tokį įspūdį amortizuoja durys vedančios į biblioteką, kurios tampa kūrinio dalimi.

Horizontalią liniją nutariau tapyti aukščiau pirmojo plano objektų centro. Tikėdamasi, kad išsidėstę žemės ar grindinio fone objektai, padeda pavaizduoti tūrius.

Norėdama išgauti erdvinį vaizdą ir sudaryti gylio pojūtį, sutelkiau dėmesį į spalvų santykį pirmo ir antro plano atžvilgiu, šviesos, tamsos ir šešėlių žaismą.

Pradėjusi piešti arkinių kolonų eilę, intuityviai jutau, kad bendras vaizdas turi perspektyvos klaidas, tik negalėjau jas surasti, dėl to šioje piešimo stadijoje „užstrigau“. Teko daug perversti architektūros knygų bei mokomosios literatūros. Tuomet galėjau įvardinti perspektyvos rūšis ir suprati, kad kolonų eilė, kurios viršutinė linija kyla yra „varlės žvilgsnio“ perspektyva, kuomet žiūrėjimo taškas fono apačioje. Iškilo klausimas, ar geriau perpiešti kolonų perspektyvą, ar žmones piešti šiek tiek iš viršaus. Abu spendimo būdai man pasirodė gan sudėtingi. Priėmiau sprendimą įvesti papildomą kompozicijos detalę – balkoną. Tokiu būdu išsprendžiau galvosūkį. Dvi pirmo plano figūros ir balkonas yra centriniame regos lauke, o kolonos tolumoje žemiau balkono lygio.

Mūsų darbe galima aptikti beveik visas perspektyvos rūšis, išskyrus „paukščio skrydžio, taip pat ir toninę bei daiktų mastelio perspektyvas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: