Spalio 27 d. 17.30 val. Istorinėje prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33) bus pristatyta Rūtos Oginskaitės knyga „Nuo pradžios pasaulio“ apie Robertą Verbą (1932–1994) – operatorių ir režisierių, lietuvių poetinės dokumentikos pradininką. Verbos filmai „Senis ir žemė“, „Vincas Svirskis“, „Čiutyta rūta“, „Šimtamečių godos“, „Šventėn“ kuria epišką gražios ir doros lietuvių tautos portretą. „Aidų“ išleistoje knygoje „Nuo pradžios pasaulio“ – archyvų saugomos istorijos, amžininkų prisiminimai, pokalbiai su Robertu Verba, diskas su septynių jo filmų įrašais.
Tarptautinio Kauno kino festivalio metu VDU galerijoje „101“ buvo atidaryta fotografijų paroda „Filmuojantis Robertas Verba“. Iš operatoriaus Algirdo Tarvydo nuotraukų žvelgė santūrus ir švelnus žmogus, lietuvių dokumentikoje įamžinęs senąjį nykstantį kaimą, jo žmones, menančius dar XIX šimtmetį ir tuos, kuriems likimas lėmė bręsti vadinamojoje socialistinėje respublikoje. „Žiūrėdami Verbos filmus, kurtus nuo 1965 metų, galime suprasti, kaip mes iš tiesų tada gyvenome“, tvirtina Rūta Oginskaitė.
Knygos „Nuo pradžios pasaulio“ pasirodymas – galimybė prisiminti, giliau pažinti Roberto Verbos kiną, susigrąžinti jį. Leidinio pristatymo vakare dalyvaus kino operatorius ir režisierius Aloyzas Jančoras, dirbęs su Robertu Verba, istorikas Aurimas Švedas, tyrinėjantis sovietmečio visuomenės ir kultūros istoriją ir knygos autorė, rašiusi, kad „jau antras dešimtmetis Verba ilsisi, o mano siela tebeklajoja po senus jo filmus. Juose užteks vietos visiems. Kviečiu.“ Vakaro metu bus parodyti Verbos filmai „Senis ir žemė“ (1965) ir „Paskutinė vienkiemio vasara“ (1971).
Tai ketvirtoji Rūtos Oginskaitės knyga. Ji parašė žaismingą operos solistės Aleksandros Staškevičiūtės biografiją, knygą „Teatras be pasakų“ – apie spektaklius, kurie pasakoja vaikams jų pačių, o ne fantastinių personažų gyvenimus. Vytauto Kernagio ir jo kartos biografija tapo knygos „Nes nežinojau, kad tu nežinai“ turiniu.
Istorikas Aurimas Švedas yra kalbinęs ne vieną raiškią asmenybę iš mokslo ir meno pasaulių, parengęs pokalbių su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi knygą „Visa istorija yra gyvenimas“ ir pateikęs savitą žvilgsnį į istoriko situaciją sovietmečiu monografijoje „Matricos nelaisvėje“ („Aidai“, 2009). Kaip atrodo knyga apie menininką istoriko žvilgsniu? Ar įmanoma vieno žmogaus portrete įžvelgti epochos kontūrus ir spalvas? Kaip šiandieninio pasaulio triukšme pasakoti istorijas apie tai, kas labai trapu ir lengvai užmirštama?
Operatoriaus ir režisieriaus Aloyzo Jančoro debiutas kine siejamas su Robertu Verba. Dvylika metų jaunesnis operatorius nuo 1970 m. dirbo kūrybinėje Verbos grupėje, įamžinusio dainų šventę, savarankiškai filmavo Verbos filmus „Paskutinė vienkiemio vasara“, „Seserys“, „Maestro jaunesnysis“, „Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją… M. K. Čiurlionis“ (su Donatu Pečiūra). Jančoras yra dirbęs kronikoje, filmavęs ne tik dokumentinius, bet ir vaidybinius filmus. 1997 m. įkūrė VšĮ „A. Jančoro videoantologija“, kuria filmus apie Lietuvos kultūros įvykius ir asmenybes.
Kino kritikė Rasa Paukštytė knygą „Nuo pradžios pasaulio“ įvertino kaip „spalvingą iškilaus dokumentininko portretą, tačiau ši ištaiginga knyga svarbi ir tuo, kad reabilituoja praėjusio šimtmečio nacionalinį kiną, dažnai ir dabar laikomą viso labo ideologijos tarnaite. Erdvėje, kurią atveria knyga „Nuo pradžios pasaulio“, suskamba daugybės kino žmonių balsai. Jų choras sukuria ne tik intriguojančią uždaros kino bendruomenės kasdienybę, bet ir iškelia nemažai kultūrinio – socialinio gyvenimo niuansų. Jie verčia svarstyti apie konformizmo ir kūrybingumo santykius aname laike, o DVD su septyniais Roberto Verbos filmais – atrasti kūrėją, prisiminti puikius filmus, pasitikrinti savo vertinimus ir tarsi kalbėtis, diskutuoti su knygos autore ir visais knygos herojais.“
