Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos organizavo rengimą, o aplinkos ministras patvirtino Panemunių regioninio parko tvarkymo planą. Jo tikslai – nustatyti gamtos, kultūros paveldo bei kraštovaizdžio apsaugos kryptis ir priemones. Tvarkymo plane nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, rekreacinio naudojimo priemonės ir šios saugomos teritorijos gyvenamųjų vietovių plėtros kryptys.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus specialisto Vytauto Ruko, planavimas – ilgas procesas, trunkantis kelerius metus, nes valstybiniuose parkuose, ekologiniu požiūriu ypač jautriose teritorijose, kuriose susiduria labai skirtingi interesai, prieš priimant sprendimus yra labai svarbu visapusiškai išnagrinėti galimas jų pasekmes, optimaliai suderinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, rekreacijos ir ekonominės plėtros interesus. Tvarkymo planas – labai svarbi priemonė tinkamai reguliuoti veiklą saugomose teritorijose.
Esminis tvarkymo plano momentas, kad valstybiniame parke žmonėms atsiranda galimybė statytis sodybas specialiai išskirtose teritorijose, naujos galimybės verslo plėtrai. Siekiant užtikrinti gerą ekologinę būklę Panemunių regioniniame parke, planuojama likviduoti apleistus gamybinius objektus, rekultivuoti išeksploatuotus Gelgaudiškio ir Kartupėnų karjerus – pritaikant juos poilsiui.
Pagrindinės Panemunių regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra vertingų gamtinių objektų bei biologinės įvairovės išsaugojimas, geros ekologinės būklės užtikrinimas. Iš viso regioniniame parke yra į Raudonąją knygą įrašytos 23 augalų ir apie 55 gyvūnų rūšys. Siekiant išsaugoti regioninio parko biologinę įvairovę, numatoma atlikti detalų Europos Bendrijos svarbos buveinių kartografavimą, šalinant sumedėjusią augaliją palaikyti natūralias panemunių pievas.
Pagrindinė kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra šio paveldo išsaugojimas, akcentuojant ryšio su kultūrine ir gamtine aplinka palaikymą bei pritaikymą lankymui. Planuojama atnaujinti ir pritaikyti lankymui žinomus Panemunių regioninio parko kultūros paveldo objektus, įrengiant stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus ir kitokią infrastruktūrą. Nematerialaus paveldo apsaugos srityje prioritetas teikiamas senųjų amatų bei verslų, vietos tradicijų, kulinarinio paveldo, smulkiųjų vietovardžių ir vandenvardžių išsaugojimui bei gaivinimui.
Skatinant turizmo ir rekreacijos plėtrą, Panemunių regioniniame parke numatoma įrengti maudyklas Kriūkuose, Seredžiuje, Šilinėje ir Gelgaudiškyje, skatinti kaimo turizmo sodybų kūrimąsi. Planuose – esamų turizmo trasų ir takų tinklo plėtra: nacionalinės autoturizmo trasos atkarpa keliu Kaunas–Jurbarkas, nacionalinių dviračių trasų atkarpos kairiojoje (Žemoji Panemunė–Kriūkai–Ilguva–Plokščiai–Gelgaudiškis) ir dešiniojoje (Skrebėnai–Raudonėnai–Kartupėnai–Šilinė) Nemuno pakrantėse, pėsčiųjų pažintiniai takai Šilinėje, Gelgaudiškyje, Plokščiuose ir Raudonėje, vandens turizmo maršrutai Nemuno upe.
Tvarkymo plano pagrindinės nuostatos, kuriomis remiamasi formuojant gyvenamųjų vietovių bei infrastruktūros plėtrą regioniniame parke, yra šios: kompaktiškų gyvenviečių atnaujinimas ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti gyventojų reikmes; naujų sodybų kūrimas išlaikant istoriškai susiformavusią gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą.
Panemunių regioninis parkas įsteigtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos infromacija
