Vaizduojamasis menas, kurį daugiausia atitinka grafitiniai piešiniai, įvairios skulptūros, lipdukai, lauko plakatai, video projekcijos, gatvės instaliacijos ir panašiai, jau seniai gali vadintis menu – gatvės menu.
Iki tol, kol menininkai neatkreipė dėmesio į gatves, kaip į puikią viešą erdvę išreikšti savo mintis neieškant šlovės, tai dažniausiai darydavo įvairaus plauko vandalai. Tad ši meno atšaka, gaila, bet vis dar turi neigiamą atspalvį.
Gatvės menas Lietuvoje
Lazerių šou ant Vilniaus arkikatedros švenčiant Lietuvos tūkstanmetį – puikus video projekcijų ar gatvės instaliacijų pavyzdys. Lietuvoje šios pastarosios gatvės meno šakos yra bene profesionaliausios iš likusių. Grafičiai dar dažnai laikomi vandalų darbais, jie Lietuvoje dar netraktuojami kaip menas, nes tą „meną“ vis dar sunku įžiūrėti. Nors grafičių Vilniaus mieste ir jo centre, Kauno mieste, Šiauliuose ir Panevėžyje netrūksta, tačiau tai nėra leistina veikla. Daugelis grafitininkų stengiasi likti nepastebėti, tad tik naktį čia gali gimti nauji kūriniai. Ši meno šaka Lietuvoje ėmė populiarėti prieš 20 metų, tačiau net ir dabar susilaukia dviprasmiškų vertinimų, nes tiek gatvės meno kūrėjai, tiek visuomenė nėra dar tiek pažengusi šioje srityje kaip Vakarų šalyse.
Grafičiai tai protesto išraiška
Vienas žinomiausių šiuolaikinių gatvės menininkų – tai britų kilmės grafičių piešėjas, politinis aktyvistas, filmų režisierius ir dailininkas, kuris geriausiai žinomas pravarde ar slapyvardžiu – Banksy. Tokio tipo menininkai kaip Banksy, dažniausiai slepiasi po slapyvardžiais, nes daugelyje Europos šalių miestų grafitiniai piešiniai yra uždrausti.
© Banksy / banksy.co.uk arch. nuotr.
Labiausiai Banksy išgarsino satyriniai trafaretiniai piešiniai, šokiruojančios epigramos, kuriose nemažai juodo humoro elementų. Tačiau jos visuomet pasižymi antikarinėmis, antikapitalistinėmis, antiįstaiginėmis mintimis. Banksy piešinių subjektai dažniausiai yra: žiurkės, beždžionės, policininkai. Banksy kūrinys „Gay Bobbies“ (iš angl. k. „Gėjai policininkai“) buvo pavaizduoti ir Kaune, Daukanto gatvėje, tačiau po savaitės jis buvo uždažytas. Gaila, tačiau gatvės menas neturi išliekamosios vertės. Jau kitą dieną menininko kūrinys gali būti nuplautas arba užpieštas. Grafičių kūrėjai jau yra su tuo susitaikę, todėl savo darbus prisiminimui įsiamžina nuotraukose.
Miestas – geriausia drobė
Gatvės menininkai „išbandė“ meną vaizduodami jį ne menui skirtose erdvėse, kaip, pavyzdžiui, siena prie prekybos centro. Tokiu būdu, jie nesistengė jo pakeisti, tačiau bandė išreikšti dabartinėmis aplinkos priemonėmis. Dažniausiai tai yra atsakas reklamos industrijai, šlovės siekiantiems „menininkams“, svarbiems asmenims, kurie mano, kad yra nenugalimi. Mat, gatvės menas neretai išreiškia politines mintis, socialines problemas, kasdienį žmonių gyvenimą.
Kiekvienas kūrinys turi potencialo pakeisti pasaulį, lavinti mūsų žinias, skatinti grožį. Gatvės meno kūriniai taip pat gali būti ypatingi ir tapti turistų traukos objektu ar bent jau pakelti praeivių antakius, leisti nusišypsoti. Šie kūriniai yra „arčiau“ žmonių nei kūriniai galerijose ar muziejuose. Tačiau visuomet yra ir galimybė, kad kūrinys sugadins kaimynystės vaizdą, namo fasadą ar sieną, čia visuomet bus plona linija tarp meno ir vandalizmo.
Miesto gatvėmis vaikštome kiekvieną dieną. Čia matome įvairius agitacinius skelbimus, reklamas, kvietimus, parduotuvių, įstaigų pavadinimus, tepliones ant sienų. Argi nėra smagu praeiti pro kūrybiškai ir tinkamai parinktą piešinį, galbūt išreiškiantį grožį, galbūt politinę tiesą, o galbūt tik kūrėjo mintis?
