Energinio naudingumo sertifikavimas reikalingas tam, kad būtų išduotas sertifikatas, kuriame nurodyta statinio energinio naudingumo klasė. Pastatai klasifikuojami į skirtingas energijos naudingumo klases: nuo A iki G, kur A žymi aukščiausią energinį efektyvumą, o G klasės statinių šildymo energijos sąnaudos yra pačios didžiausios. Kadangi energinio naudingumo sertifikavimas yra neišvengiama procedūra, tai šiame straipsnyje bus pristatoma plačiau – kas tai yra ir kaip ji atliekama.
https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/
Energinio naudingumo sertifikavimas: kaip jis atliekamas?
Naujesniems statiniams, statytiems iki 2016 metų, sertifikuoti paprastai užtenka pateikti atitinkamus dokumentus: Registrų centro išrašą; kadastrinių matavimų bylą ir visus joje esančius brėžinius; projekto architektūrines, konstrukcines, šildymo-vėdinimo dalis; langų, durų, vartų gamintojų atitikties deklaracijas; šildymo, vėdinimo įrenginių parametrus ir nuotraukas; rekuperatoriaus parametrus ir nuotraukas (jeigu toks yra įmontuotas).
„Iš esmės tuos pačius dokumentus pateikti reikia ir tuomet, kai energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas statiniams, pastatytiems nuo 2016 metų ir priskirtiems A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasėms. Skirtumas tik toks, kad papildomai reikia pateikti akredituotos laboratorijos sandarumo testo ataskaitą, o kadastrinių matavimų byla turi būti su ne mažesniu negu 83 proc. statinio baigtumu.“, – skirtumus nurodė KSK vadovas Ričardas Petrikauskas.
Senesnių metų statiniai sertifikuojami šiek tiek kitaip. „Iki 2007 metų pastatytiems statiniams reikalingi ne tik dokumentai (Registrų centro išrašas ir kadastrinės bylos), brėžiniai ir pastato išorės nuotraukos, bet ir atsakymai į tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, koks šildymas; kokie –mediniai ar plastikiniai – statinio langai; kaip ruošiamas karštas vanduo; koks boilerio litražas; ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos, ar tie vamzdžiai yra izoliuoti. Taip aktualu atsakyti į tokius klausimus kaip, stogo šiltinimo storis (jeigu šiltinta); sienų šiltinimo storis (jeigu šiltinta); grindų šiltinimo storis (jeigu šiltinta); jeigu yra garažas, rūsys ar mansarda – ar jie šildomi.“, – kaip vyksta energinio naudingumo sertifikavimas pristatė KSK vadovas.
Energinio naudingumo sertifikavimas: rezultatas priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių
Energinio naudingumo sertifikavimas – tai procedūra, kurios metu vertinami tam tikri statinio duomenys, veiksniai:
-
Šilumos izoliacija ir statinio sandarumas. Svarbu, kokia yra stogo ir sienų būklė, kokios statinio pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės, kokie pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai.
-
Pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui. Svarbu yra ir šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti – kaip žiemos metu apšildomas namas ir koks yra šildymo sistemos našumas.
-
Ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų nustatymo būdas.
-
Karšto vandens šildymo sistema. Šiuo atveju svarbus pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui ruošti.
-
Mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techniniai duomenys.
-
Statinio sunaudojama energija iš atsinaujinančių išteklių
Beje, nors tai nėra įtraukta į Statybos techninį reglamentą 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, numatantį kaip atliekamas energinis statinio sertifikavimas, bet šios procedūros rezultatui iš dalies svarbūs ir tokie veiksniai kaip teisinga namo orientacija, tinkamas angų naudojimas, natūrali ventiliacija ir kt.
Taigi dabar aišku, kad energiją taupančiam namui nepakanka geros šilumos izoliacijos, taip pat reikalinga ir mažai energijos naudojanti įranga ir kiti veiksniai. „Kai yra atliktas energinio naudingumo sertifikavimas ir statiniui priskirta atitinkama energinio naudingumo klasė, kuri netenkina kliento, specialistai nurodo ir vertingų rekomendacijų bei patarimų, kaip tą klasę pagerinti ir statinį paversti efektyvesniu energijos atžvilgiu.“, – sakė R. Petrikauskas.
Energinio naudingumo sertifikavimas: ar visada privalomas?
Jau minėtas dokumentas – Statybos techninis reglamentas 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ – numato, kad pastatų sertifikavimas turi būti atliktas tais atvejais, kai pastatas pripažįstamas tinkamu naudoti; kai pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas baigėsi arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą; kai pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas baigėsi ar pastatas nebuvo sertifikuotas. Taip pat pastato energinio naudingumo sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą. Ričardas Petrikauskas patikslina, kad „jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar kapitaliai renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta, šios pastato dalies sertifikavimas irgi yra privalomas“.
Jei jums reikalingas pastato energinis naudingumo sertifikavimas, kreipkitės į KSK komandą – tel. 8 686 53020 arba el. paštu: [email protected] – ir gaukite prifesionalią paslaugą!
Užsakymo Nr: KMC210120
