Bendrovė „Kauno energija” didelį dėmesį skiria šilumos gamybai naudojamos biokuro dalies didinimui. Netrukus bus baigta „Šilko” katilinės rekonstrukcija, kur biokurui pritaikytas vandens šildymo katilas. „Pergalės” katilinėje bus instaliuotas naujas 18 MW galios vandens šildymo katilas. „Inkaro” katilinę pritaikyti biokurui planuojama 2014 metais.
Bendrovė „Kauno energija” taip pat įgyvendina dviejų Kauno rajone esančių Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių pritaikymo biokurui projektus. Į gamybos sektorių 2014 metais numatoma investuoti iki 62 mln. litų, iš kurių beveik 16 mln. litų sudarys ES Struktūrinių fondų finansinė parama.
Šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukcijoms bendrovė „Kauno energija” 2014 metais numato gauti 6,6 mln. litų paramą iš ES struktūrinių fondų. Pati bendrovė „Kauno energija” į vamzdynų atnaujinimo projektus 2014 metais turės investuoti dar antra tiek.
Pasak R. Bako, „Kauno energija” yra laimėjusi tris verslo paramos agentūros projektus modernizuoti Petrašiūnų elektrinės medienos deginimo katilą, „Inkaro” bei „Šilko” katilines. Planai juda į priekį – šiuo metu ruošiamos sutartys, o rangovai laukia, kada bus galima pradėti statybos darbus.
Skaičiuojama, jog maksimalus Kauno miesto šilumos poreikis siekia maždaug 400 megavatų (MW), tuo tarpu biokuro dalis šiai dienai siekia 42 MW. Tikimasi, jog kitais metais šis skaičius išaugs iki 180 MW.
„Kauno miesto taryba yra patvirtinusi „Kauno energijos” investicijų planą iki 2015 metų. Siekiame sukurti kuo daugiau alternatyvų ir išsivaduoti iš monopolines sistemos. Verslo tarybos nariai teigiamai įvertino „Kauno energijos” veiksmus ir būsimas investicijas. Didžiausias prioritetas išlieka šilumos kainos mažėjimas. Šiai dienai teisinė bazė trukdo pritraukti investicijų, bet jau daromi žingsniai, kurie šį ir kitą sezoną leis sumažinti šilumos kainą. Aukščiausias pikas, kuomet šiluma kainavo 29 centus už kilovatvalandę, jau praeityje”, – pabrėžė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
