Gegužės 22 dieną, šeštadienį, Kauno rajone atidarytas dviračių sezonas. Pirmieji 41 kilometro trasą, besidriekiančią vaizdingomis Nemuno pakrantėmis, besigėrint Pyplių piliakalnio, Kačerginės, Zapyškio vaizdais, įveikė Kauno rajono ir Kauno miesto merai Valerijus Makūnas ir Andrius Kupčinskas, Dviračio mėgėjų klubo pirmininkas Algirdas Pukelis.
Pedalus taip pat mynė beveik keturios dešimtys entuziastų. Jauniausia kelionės dalyvė – metų ir šešių mėnesių Kotryna Varnaitė – keliavo specialiame vežimėlyje, o vyriausia, septintą dešimtmetį baigianti Janina Poderienė trasą sėkmingai įveikė sovietinių laikų ,,Minsku”.
Kadangi startas buvo duotas Kaune, prie Vandenvalos įmonės, dviratininkus į žygį palydėti atvyko šios teritorijos šeimininkė, Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Ji pasveikino žygio dalyvius ir įteikė didžiulį pyragą. Seniūnė ir jos šeima -aktyvūs dviratininkai, Ramūnas Navickas ir Margarita Navickaitė dviračių sezono atidarymo žygyje sėkmingai atstovavo Kauno miestui.
Dešimtą valandą po pirmųjų remontų ir instruktažo žygio dalyviai darniai pajudėjo Nemuno pakrante link Kačerginės. Važiuota žvyrkeliu, tačiau skundų, kad jis duobėtas ir sunkiai pravažiuojamas, nebuvo. Tiesa, važiavusiems kolonos pabaigoje teko gurkštelėti dulkių, kurias kėlė automobiliai ir priekyje riedantys dviračiai.
Ruože iki Kačerginės galima stabtelėti ir užkopti į Pyplių piliakalnį, kuris datuojamas I-II tūkstantmečio pradžia ir kai kurių istorikų tapatinamas su Pilėnų tragedija, apglėbti Karvelių ąžuolą arba tiesiog akis ganyti minant pedalus, nes nuo žvyrkelio atsiveria nepakartojami Nemuno slėnio vaizdai.
Oras puikus, saulė kopia vis aukštyn ir siunčia vis kaitresnius spindulius Pirmas sustojimas – Kačerginė. ,,Kačergoje” žygio dalyvius svetingai pasitinka ne tik jos savininkė Teresė Bindokienė, kultūros centro direktorė Lina Sinkevičienė ir Kačerginės deivės su deivės Mildos šaltinio vandeniu.
Nors Kačerginės seniūnija pati mažiausia Kauno rajone pagal plotą ir gyventojų skaičių, norint aplankyti visas miestelio įžymybes ir poilsiui tinkamas vietas, valandos nepakaktų. Tai ir Kačerginės pušynas, skulptūrų, sukurtų Prano Mašioto pasakų motyvais, parkas prie seniūnijos pastato, Apuokynės ir Barsukynės poilsiavietės. Kačerginėje 1906 metais vasarojo rašytojas Jonas Biliūnas, čia parašęs apsakymus „Brisiaus galas” ir „Juozapota”, Vincas Mykolaitis – Putinas, prof. J.Jablonskis, kompozitoriai S.Šimkus ir J.Naujalis bei kiti garsūs žmonės.
Atstatę skysčių pusiausvyrą, pasistiprinę sumuštiniais, kava ar arbata, dviratininkai leidosi toliau. Tilteliu kirtę Dievogalos upelį, atsidūrėme jau kitoje – Zapyškio – seniūnijoje. Iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios lėkėme su vėjeliu – asfaltuotu krašto keliu, lydimi policijos ekipažo.
Siekiant skatinti rajono ir miesto gyventojų, ypač jaunosios jo dalies, fizinį aktyvumą, didinti moksleivių laisvalaikio užimtumą bei plėtoti Kauno rajono dviračių infrastruktūrą Zapyškio prieplaukoje pasirašyta Kauno rajono savivaldybės ir Dviračio mėgėjų klubo bendradarbiavimo sutartis, pristatytas dviračių maršrutas, Zapyškio kultūros centro direktorė Jūratė Mackonienė supažindino su Lietuvos bažnyčių motina tituluojamos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istorija, ir seniūnijos lankytinomis vietomis.
Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia – įdomus XIX a. vidurio romantizmo epochos statinys, turintis didelę kultūrinę reikšmę. Labai vertingos, turinčios Suvalkijos kultūros, istorijos ir architektūros bruožų yra senosios Zapyškio kapinės, kuriose prieš ir po 1863 m. sukilimo buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmonės. Įdomu tai, kad užrašai akmeniniuose paminkluose spaudos draudimo laikais buvo rašomi lietuviškai, vietine suvalkiečių tarme. Įdomūs iki šių dienų išlikę kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai.
Zapyškio kaimų žemėje yra daug archeologinių vietų. Įdomiomis legendomis ir padavimais apipintas Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis, Jadagonių piliakalnis, vadinamas Raguvos kalnu, Jadagonių alkakalnis, Riogliškių alkakalnis, vadinamas Rioglos kalnu. Kuro girininkijoje paminklinis akmuo ženklina 1863 m. sukilėlių kapus. Žydų genocido aukų kapus ir senąsias žydų kapines mena Dievogalos ir Kluoniškių kaimuose pastatyti paminklai.
Zapyškio kapinėse prie ąžuolinio kryžiaus lietuvių tautos kančiai atminti, pastatyto 1989 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienai, palaidotas Ežerėlio gyventojas Stanislovas Žemaitis, kuris 1990 m. balandžio 26 d. susidegino Maskvoje, Revoliucijos aikštėje, protestuodamas prieš Lietuvos ekonominę blokadą.
Susipažinus su turtinga šio krašto istorija ir pasivaišinus gira, Sekminių kiaušiniene su žirnių koše, dviratininkų laukia didysis išbandymas – Zapyškio kalnas. Ant ratų jį įveikti pasiseka tik labiausiai patyrusiems dviratininkams, kiti tausoja jėgas tolesniam žygiui ir dviračius į kalną užsistumia.
Toliau dviračių maršrutas veda pro Vilemus, karjerus, Zapyškio mišku. Beminant pedalus ne vienam akis čia užkliūva už ant tako snaudžiančio gyvio, panašas į gyvatę. Kyla rimta diskusija, kas tai. Dviračio mėgėjų klubo pirmininkas nusprendžia miške padaryti poilsio pertraukėlę, tačiau ją iki minimumo sutrumpina alkanos ir piktos uodės.
Virš galvų pradeda kauptis debesys, todėl paskutinius kilometrus per Ringaudus iki Obelynės įveikiame itin sparčiai. Už kilometro pliaupia lietus su kruša, o sėkmingai baigusius žygį dviratininkus pakrikštija vos keli lašiukai. Obelynės klėtelėje finišavusiųjų laukia muzikantai su kultūros centro direktore Diana Petkuviene ir kepti paruoštos dešrelės, kiti gardumynai. Kad ne visos jėgos atiduotos įveikiant 41 kilometrą, liudija smagiai besisukančios poros.
Visiems, įveikusiems maršrutą, meras Valerijus Makūnas ir klubo pirmininkas Algirdas Pukelis įteikė pažymėjus ir prisiminimo dovaneles – kompaktinėje plokštelėje įrašytą filmą apie Zapyškį.
Žygio pabaigą vainikavo ekskursija prof. Tado Ivanausko sodyboje. Čia auga apie 200 įvairių retų profesoriaus pasodintų augalų, o namas tebealsuoja jo dvasia. Sodybos šeimininkės ir puoselėtojos Eleonoros Baltuškevičienės pasakojimas – tiesiog užburiantis, nes atmintis saugo daug gražių atsiminimų apie Tado Ivanausko gyvenimą ir veiklą.
,,Tai buvo ne tik dviračių sezono atidarymas, bendradarbiavimo tiltų tarp Kauno miesto ir rajono savivaldybių stiprinimas, bet ir būsimojo dviračių tako pristatymas”, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras.
Šiuo metu Kauno rajone yra įteisintas dviračių takas nuo Vilkijos iki Seredžiaus, apie 30 kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų seniūnijose, dviratininkams tinkami naudoti 54 kilometrų Didysis dviračių žiedas, einantis per penkias seniūnijas, ir Mažasis – 10 kilometrų, esantis Kačerginėje.
