(c) Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Kauno arkikatedra bazilika

Tęsdami straipsnių ciklą apie svarbiausius renginius Kaune tarpukariu, šį kartą pristatome pasakojimą apie pirmąjį tautinį Eucharistinį kongresą, kuris vyko Kaune 1934 m. birželio 28 – liepos 1 dienomis.

Europoje Eucharistiniai kongresai rengti nuo XIX a. II pusės (pirmasis surengtas 1881 m. Lilyje, Prancūzijoje), kurių tikslas buvo tikėjimo išpažinimas ir Švč. Sakramento pagarbinimas. Eucharistininkų judėjimas Lietuvoje plėtojosi per Ateitininkų organizaciją, o idėja surengti Eucharistinį kongresą 1924 m. buvo iškelta Vatikano atstovo Lietuvoje monsinjoro Luigi Fadutti. Šiam sumanymui karštai pritarė katalikiškos jaunimo organizacijos, ypač ateitininkai ir pavasarininkai. Katalikiško jaunimo iniciatyva 1926 m. birželį Kaune, Jėzuitų vienuolyno salėje buvo surengtas pirmasis Lietuvos jaunimo Eucharistinis suvažiavimas. Vėliau Eucharistiniai kongresai pradėti rengti įvairiose Lietuvos vyskupijose.

1933 m. rugsėjį vykusiame Katalikų Veikimo Centro Rajonų Vedėjų pasitarime nutarta pirmąjį visos Lietuvos Eucharistinį kongresą rengti 1934 m. Kaune. 1933 m. lapkritį jam organizuoti buvo sudarytas specialus komitetas, kurio pirmininkas buvo kan. P. Dogelis. Tarpukariu Lietuvos visuomenė buvo kur kas aktyvesnė religiniame gyvenime, tad šis Eucharistinis kongresas įgavo platų atgarsį visuomenėje, žinia apie jo rengimą skleista per spaudą, radiją, iš sakyklų bažnyčiose ir kt.  Šiam didžiam religiniam renginiui buvo ruošiamasi kone visuotinai, religine ir tautine simbolika buvo puošiamos gatvės, namai, aikštės, bažnyčios ir kt.

1934 m. birželio pabaigoje į Kauną plūdo minios žmonių iš provincijos, buvo atvykstančių net iš užsienio valstybių (Latvijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Vilniaus krašto). Birželio 28 dieną 16 valandų 50 minučių suskambo visų Kauno bažnyčių varpai, ženklinę pirmojo tautinio Eucharistinio kongreso pradžią. Pamaldose Kauno arkikatedroje bazilikoje be aukštųjų dvasininkų dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, ministrai, įvairių visuomeninių organizacijų vadovai bei gausios minios tikinčiųjų. 17 valandą nuo Jėzuitų vienuolyno pajudėjo vaikų procesija link statomos Prisikėlimo bažnyčios. Tos procesijos ašis buvo akmuo iš Jeruzalės Alyvų kalno, kuris buvo parvežtas į Lietuvą specialiai įmūryti į statomos Prisikėlimo bažnyčios pamatus.

Antroji Eucharistinio kongreso diena buvo pradėta pamaldomis. Po jų šventės akcentu tapo 10 valandą prasidėjęs renginys Petro Vileišio aikštėje, kurioje būriais su vėliavomis, plakatais rinkosi įvairios vaikų organizacijos. 11 valandą prasidėjo iškilmingos Šv. Mišios, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Po pamaldų buvo pašventintas iš Šventosios Žemės Alyvų kalno pargabentas akmuo. Šiose apeigose dalyvavo visi Lietuvos vyskupai, Vatikano atstovas Lietuvoje monsinjoras A. Arata, taip pat prezidentas A. Smetona ir kiti aukšti svečiai. Pro statomą Prisikėlimo bažnyčią praėjo vaikų paradas, kuriame dalyvavo netoli 4000 jaunųjų katalikų. Statomoji Prisikėlimo bažnyčia turėjo simbolizuoti padėką Dievui, kad lietuvių tauta nebuvo išblaškyta istorijos negandų sūkuriuose, bet jai pavyko išlikti ir atkurti savo nepriklausomą valstybę.

Likusią dalį pasakojimo apie pirmąjį tautinį Eucharistinį kongresą skaitykite kitoje straipsnio dalyje.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Šio straipsnio parengimą parėmė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: