(c) Kaunozinios.lt archyvo nuotr.
Valstybės teatras (dabar Kauno muzikinis teatras)

Tęsiame pasakojimą apie pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį 1935 m. rugpjūčio 11–17 dienomis Kaune.

Rugpjūčio 12 d. Kaune Kongreso proga buvo atidarytos keturios meno parodos. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijoje buvo surengta lietuvių meno apžvalginė paroda, kurioje dalyvavo 52 lietuviai menininkai, ekspozicijai paruošę 212 savo kūrinių. Taip pat M. K. Čiurlionio galerijoje buvo surengta dailininko A. Tamošaičio lietuviškais ornamentais išpuoštų kilimų paroda. Vytauto Didžiojo universiteto rūmuose buvo surengta dr. A. Račkaus rinkinių paroda, kuri tapo vienu iš šio Kongreso dėmesio centrų. Per keliasdešimt metų A. Račkus surinko apie 50 tūkst. eksponatų, kuriuos sudarė Lietuvos numizmatikos rinkiniai bei JAV lietuvių buities eksponatai, kurie visapusiškai atspindėjo Lietuvių bendruomenės JAV istorijos momentus. Kita paroda, surengta VDU rūmuose, buvo skirta užsienio lietuvių spaudai. Joje eksponuota daug įvairių lietuvių išeivių organizacijų, atskirų veikėjų leidinių, fotografijų.

Rugpjūčio 14 d. Kaune Kongreso proga buvo surengtas baidarių paradas. Nuo Žaliojo tilto (tuomet taip vadintas geležinkelio tiltas) 115 baidarių, vadovaujamos prof. Stepono Kolupailos nuplaukė prie Kauno pilies, kur buvo sukurtas laužas ir svečiams pravesta įdomi programa.               Rugpjūčio 15 d. Kauno oro uoste Aleksote Kongreso dalyviams buvo surengtas kariuomenės ir šaulių pasirodymas. Renginyje galėjo dalyvauti visi norintys, tad paganyti akis susirinko apie 20 tūkst. smalsuolių. Jo metu pėstininkų kuopa parodė grupinę mankštą, ryšininkų šunų pasirodymą, artileristai pademonstravo figūrinį važinėjimą risčia ir šuoliais, husarai publiką nustebino parodę kirtimus, dūrimus bei įvairius raitelių žaidimus. Penki lėktuvai tuo metu raižė dangų, o vienas iš jų demonstravo aukštojo pilotažo figūras. Žiūrovai išvydo ir “oro traukinį” – lėktuvo tempiamą sklandytuvą.

Kongreso proga į Lietuvą atvyko ir visas būrys pajėgių užsienio lietuvių sportininkų. Rugpjūčio 14–17 dienomis vyko draugiškos rungtynės tarp užsienio lietuvių ir kauniečių. Jose JAV lietuviai pademonstravo aukštą sportinį meistriškumą, žaidynėse labai gausiai dalyvavo ir Latvijos lietuviai. Puikius rezultatus parodė JAV lietuvė Šemaitytė, 100 metrų plaukimo varžybose nušluoščiusi nosį net vyrams. Nuostabų pasirodymą krepšinio aikštelėje pademonstravo JAV lietuviai E. Kriaučiūnas, M. Lukas, P. Barskis, B. Budrikas, A. Lauraitis. Kūno kultūros rūmuose vykusiose varžybose JAV lietuviai krepšininkai kauniečius sutriuškino rezultatu 35:5, o Latvijos lietuvius – 49:2. Dalis JAV lietuvių kurį laiką liko Lietuvoje ir mokė vietinius lietuvius krepšinio meistriškumo paslapčių, o tai lietuviams labai pravertė kovojant dėl 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionato aukso.

Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas buvo vienas iš svarbiausių tarpukario Lietuvoje žengtų žingsnių, siekiant suartinti po visą pasaulį pasklidusius lietuvius ir paskatinti juos išlaikyti lietuvybę ir prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Tačiau daugiausia demokratiniais idealais besivadovaujančių užsienio lietuvių veikla neramino A. Smetonos režimą, todėl jis, bijodamas iš užsienio lietuvių sklindančių demokratijos idėjų, kliudė įsteigti Pasaulio lietuvių sąjungą, tad daugelis šio Kongreso nutarimų liko neįgyvendinti.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: