Gegužės 17 d. 19 val. Kauno miesto savivaldybė kartu su Istorine Prezidentūra organizuoja bėgimą „Ir stok už garbę Lietuvos!“, kuriuo pagerbs 1938 metų Lietuvos tautinės olimpiados dalyvius.
Nuo Istorinės Prezidentūros Kaune startavę bėgikai bėgs centrinėmis Kauno miesto gatvėmis ir finišuos taip pat Istorinėje Prezidentūroje, kur jų lauks apdovanojimo ceremonija ir parodos „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ iškilmingas atidarymas. Penktoji Istorinės Prezidentūros kiemelyje vasaros sezono metu atidaroma archyvinių nuotraukų ekspozicija bus skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurios, atkūrus nepriklausomybę, nuo 1998 m. vyksta vis kitame Lietuvos mieste.
Ši paroda kasmet atveriama per Kauno miesto dienas, šiemet skelbs tarptautinių Hanza Kaunas 2011 dienų pradžią. Parodą atidarys jos globėjas, didelis sporto entuziastas Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.
Tikimasi atgaivinti istorinio bėgimo centrinėmis Kauno miesto gatvėmis tradiciją, todėl ji ir susieta su parodos atidarymu. Pirmasis bėgimas, skirtas paminėti pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės metines, įvyko 1919 m. Tąkart sportininkai bėgo Laisvės alėja, gavusia šį pavadinimą 1919 m. vasario 16 d., taip pat švenčiant pirmąsias Nepriklausomybės metines. Vėliau bėgimas tapo tradicija. Rengti netgi pavasario ir rudens bėgimai Kauno miesto gatvėmis, vėliau maršrutai keitėsi.
Pirmoji tautinė olimpiada buvo surengta tik 1938 metais, tuo tarpu kaimyninės valstybės jau buvo surengusios bent po keletą tokių tautinių olimpiadų. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai – tais metais Lietuva šventė 20-ąsias Nepriklausomybės metines. Solidžiai sukakčiai paminėti be įvairiausių kitų renginių buvo nuspręsta surengti viso pasaulio lietuvių sporto šventę. Tai vienas reikšmingiausių to meto Lietuvos įvykių.
Į Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą buvo įtraukta lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, buriavimas, irklavimas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas.
Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvių sportininkai buvo pasiekę įspūdingų rezultatų, tačiau kitų valstybių rinktinių sudėtyje ir dažniausiai garsindavo antrosios tėvynės vardą. Iš Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Vilniaus krašto atvykę lietuvių sportininkai susirungė su Lietuvos sporto klubų nariais. Olimpiados metu buvo pagerintas ne vienas Lietuvos sporto rekordas, o lietuvių sportininkai priartėjo prie Europos sporto lyderių pasiekimų. Pagrindinė žaidynių dalis vyko Kaune, tačiau buriavimo ir irklavimo varžybos buvo perkeltos į Lietuvos pajūrį – Klaipėdą.
Daugiau informacijos: http://www.istorineprezidentura.lt.
