Asmeniui, nusprendusiam įsigyti vertybinių popierių, svarbu žinoti, kad jų galima įsigyti tiek pirminės, tiek antrinės apyvartos metu. Iš šio straipsnio sužinosite, kuo skiriasi pirminė ir antrinė apyvarta.
Pirminė vertybinių popierių apyvarta – tai bendrovės siūlymas įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių popierių. Kartais išleidžiamus naujus vertybinius popierius platina (siūlo) tarpininkai, pasirašę sutartį su bendrove.
Išplatinus visus naujus vertybinius popierius arba pasibaigus jų platinimo terminams, pirminė apyvarta baigiasi.
Juridinių asmenų registre yra registruojami bendrovės įstatų pakeitimai, kuriuose įrašomas padidintas įstatinis kapitalas, tolesnė prekyba išleistais vertybiniais popieriais jau vadinama antrine apyvarta.
Kaip vyksta pirminė vertybinių popierių apyvarta?
Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Kaip tokiu atveju vyksta vertybinių popierių platinimas ir kaip galima įsigyti vertybinių popierių?
Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas naujas akcijas platinti viešai, t.y. visiems norintiems asmenims, bendrovė per AB „Nasdaq OMX Vilnius” biržos (arba toliau – Birža) informacinę sistemą (jei bendrovės akcijomis yra prekiaujama šioje biržoje) arba per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę – įstatuose numatytą dienraštį, interneto tinklalapyje ir kt. (tuo atveju jei bendrovės akcijos nėra įtrauktos į biržos prekybos sąrašą) paskelbia informaciją apie akcijų platinimą. Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai. Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia, pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma apmokėjimo už įgytas akcijas tvarka ir terminai bei įgyjamas akcijų kiekis. Pasibaigus platinimo terminui ar pirma laiko išplatinus visas akcijas, bendrovė Įmonių registre turi įregistruoti įstatinio kapitalo padidėjimą. Įstatinio kapitalo įregistravimo data yra laikoma akcijų atsiradimo data, ši data taip pat yra pirminės akcijų apyvartos pabaiga.
Prieš platindama teisės aktuose nustatytą akcijų kiekį viešai, bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą – akcijų prospektą ir jį patvirtinti Vertybinių popierių komisijoje. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, pateikiama išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį, pateikiami su akcijų išleidimu ir bendrovės veikla susiję rizikos veiksniai ir kt. informacija.
Labai panaši situacija ir su obligacijomis. Per AB „Nasdaq OMX Vilnius” biržos informacinę sistemą ar kitoje bendrovės įstatuose nurodytoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbus apie viešą obligacijų platinimą, jos taip pat gali būti parduodamos pačioje bendrovėje arba per tarpininkus. Kadangi, išplatinus obligacijas, bendrovės įstatuose nereikia daryti jokių pakeitimų, tai pirminės apyvartos pabaiga paprastai sutampa su platinimo laikotarpio pabaiga ar su visų obligacijų išplatinimu (išplatintų obligacijų sąskaitos atidarymu Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume).
Antrinė vertybinių popierių apyvarta
Išplatinus išleistus naujus vertybinius popierius pirminės apyvartos metu, tolesnis tų vertybinių popierių įsigijimas ar pardavimas vyksta jau antrinėje vertybinių popierių rinkoje.
Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti taip vadinamoje reguliuojamoje rinkoje, tai yra gali būti įtraukti į AB „Nasdaq OMX Vilnius” biržos prekybos sąrašus arba gali būti sudaromi ne reguliuojamoje rinkoje – ne šioje biržoje. AB „Nasdaq OMX Vilnius yra sudaromi du akcijų prekybos sąrašai Oficialusis ir Papildomasis bei Skolos vertybinių popierių sąrašas, į kurį bendrovės pageidavimu gali būti įtrauktos obligacijos . Akcinių bendrovių vertybinių popierių įtraukimas į šiuos prekybos sąrašus dar vadinamas listingavimu, o įtrauktos bendrovės vadinamos sąrašinėmis, arba listinguojamomis, bendrovėmis. Oficialiajame, Papildomajame bei Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašuose esančiais vertybiniais popieriais prekiaujama Biržos centrinėje rinkoje (sudaromi automatinio vykdymo sandoriai, kai vertybinių popierių pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusitinka ir nėra žinomi), taip pat gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai (kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje iš anksto susitaria).
Asmuo, nusprendęs įsigyti ar parduoti Biržoje listinguojamų bendrovių vertybinius popierius, tai gali atlikti tik per Biržos narį – finansų maklerio įmonę arba komercinį banką. Prekyba Biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Ketinimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius pareiškiamas teikiant pirkimo arba pardavimo pavedimą. Asmuo, norintis įgyti ar parduoti vertybinius popierius, teikia atitinkamą pavedimą makleriui, o šis įveda pavedimą į kompiuterizuotą Biržos prekybinę sistemą. Pavedime nurodomas norimas įsigyti ar parduoti vertybinių popierių kiekis ir mažiausia kaina, už kurią sutinkama vertybinius popierius parduoti (pardavimo atveju), o pirkimo atveju nurodoma didžiausia kaina, kurią perkantis asmuo sutinka mokėti.
Vertybiniai popieriai, kurie buvo išleisti į viešąją apyvartą, tačiau nėra įtraukti į Biržos sąrašus, vadinami nelistinguojamais vertybiniais popieriais. Prekyba tokiais vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai Biržoje ar užbiržiniai sandoriai. Užbiržinius sandorius galima
sudaryti dėl vertybinių popierių, kurie pirminėje rinkoje buvo platinti tiek viešai, tiek neviešai..
Vertybinių popierių sąskaitos
Labai svarbu žinoti, kad Lietuvoje visi akcinių bendrovių vertybiniai popieriai yra nematerialūs, t.y. asmenų įsigyti vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas.
Anksčiau asmenines vertybinių popierių sąskaitas galėjo tvarkyti ir pačios bendrovės, tačiau nuo 2004 m. sausio 1 d. sąskaitų tvarkymą jos privalėjo perduoti tarpininkams. Akcinė bendrovė su sąskaitų tvarkytoju privalo sudaryti sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo. Bendrovės įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti asmenines sąskaitas kiekvienam asmeniui, įsigijusiam bendrovės išleistų vertybinių popierių, tačiau kiekvienas vertybinių popierių savininkas savo asmeninių sąskaitų tvarkymą gali perduoti ir kitam sąskaitų tvarkytojui.
Svarbu žinoti ir tai, kad asmenines vertybinių popierių sąskaitas atidaryti ir jas koreguoti, t.y. būti sąskaitų tvarkytojais, gali tiktai tarpininkai – finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas, ir tam tikrais atvejais Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.
Siekiant užtikrinti teisingą nematerialių vertybinių popierių apskaitą, bendrovė Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume privalo atidaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą. Pagal ją Depozitoriumas sutikrina, ar bendrojoje sąskaitoje apskaitomas ir antrinėje apyvartoje cirkuliuojantis vertybinių popierių skaičius yra tas pats. Kiekvienai bendrovės išleistai vertybinių popierių emisijai Depozitoriume yra suteikiamas ISIN kodas, kuris yra tarptautinis ir reikalingas vertybinių popierių identifikavimo tikslais.
Tarpininkai
Kaip jau minėta anksčiau, įsigyti ar parduoti vertybinius popierius Biržoje galima tik per tarpininkus – finansų maklerio įmones arba komercinius bankus, turinčius leidimą prekiauti Biržoje. Asmenines vertybinių sąskaitas taip pat gali tvarkyti tiktai tarpininkai, todėl žmogui labai svarbu žinoti, kur jis gali kreiptis, kurią finansų maklerio įmonę arba komercinį banką, turintį teisę teikti investicines paslaugas, jam pasirinkti. Tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos arba Lietuvos banko išduotą licenciją verstis tokia veikla.
Visi licencijuoti tarpininkai skelbiami Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapio vpk.lt skyrelyje „Rinkos dalyviai”. Investicinių paslaugų pageidaujantis asmuo gali kreiptis į bet kurį savo pasirinktą tarpininką.
