Žinot, yra toksai gebėjimas, lyg ir labai paprastas, bet toli gražu nedažnas – tai galvojimas apie savo veiksmų pasekmes. Ypač – galvojimas apie tas pasekmes, kurių gal ir nenorėtum matyti. Na, žinot, panašiai, kaip tuo atveju, kur pasakojau apie šiukšlių šachtą ir nenumatytus rezultatus. Politikoje irgi būna tokių variantų, kur tuntai žmonių nesusimąsto, patys sau prisidirba ir paskui verkia krokodilo ašaromis, aplinkui kaltų ieškodami.
Šeimos koncepcija, kurią kadaise labai įnirtingai stūmė visiems konserviškas pseudomoralinis talibanas – kaip tik panašus atvejis. Jie gi nutarė teisiškai-įstatymiškai nustatinėti, kas yra šeima ir santuoka. Tiesiog visokie sovietūchiška sąmone persismelkę atmatos, įsivaizduojantys, kad gali reguliuoti, kas kaip turi gyventi, nusprendė reguliuoti. Tai vat, pasižiūrėkim, kas iš to reguliavimo gali gautis.
Čia labai tinka semantinė analizė*, kuri tiesiog leidžia pažvelgti į reguliacinę ir dereguliacinę paradigmas su visomis pasekmėmis:
- Nereguliuojama šeima: konceptas savo gilumine prasme yra paremtas biologiniu, įgimtu, instinktyviu imperatyvu – šeima yra tiesiog vyras ir moteris, kurie kartu daro, gimdo ir augina vaikus, nes taip sugalvojo ir viskas.
- Reguliuojama šeima: juridinis vienetas, apibrėžtas įstatymais, kaip tam tikras teisinis subjektas, kurio savybės susiveda į įstatyme esantį apibrėžimą, o imperatyvas atitinka valstybės imperatyvą.
Jums jau darosi aiškiau? Jei ne, tai pažiūrėkim detaliau:
- Nereguliuojama šeima yra visiškai natūrali, paremta biologiniu dauginimosi gebėjimu, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis – ir meile, ir noru gyventi kartu, ir noru auginti vaikus, ir t.t.. Tokia šeima paprastai ir vadinama tradicine, o jos kūrimas yra apvelkamas papročiais, tradicijomis, įprastomis normomis, atsiradusiomis natūraliu būdu. Būtent tame ir yra ta paprastoji šeimos esmė.
- Reguliuojama šeima savo esme yra tiesiog juridinis konstruktas, kuris yra lygiai tiek dirbtinis, kiek dirbtinis yra, pvz., patento konstruktas. Kaip tą daiktą apibrėšime įstatymais, toksai jisai ir bus. Įstatymais galima apibrėžti tai ir kaip vyro-moters susitarimą bendrai gyventi, ir kaip abstrakčių dviejų subjektų susitarimą gyventi kartu, ir kaip dar ką nors. Ką tik nori.
Problema yra tokia, kad jei įstatymuose esantis apibrėžimas bando remtis ne natūraliuoju apibrėžimu tiesiogiai, o nustato įstatyminį (juridinį) šeimos atsiradimą, tai mes ir gauname juridinį apibrėžimą, kuriame santuoka yra tiesiog tam tikros rūšies sutartis, skirta apibrėžti dviejų asmenų santykiams, o šeima – tai tiesiog tokia sutartimi nustatyta asmenų grupė. Ir biologijos čia jau neįkiši, nes apibrėžime pirminiu elementu, iš kurio išplaukia visa kita, tampa būtent juridinė šeimos registracija. Pagaunate?
Jei dar nepagaunate, tai einam toliau: kadangi yra toksai reiškinys, kaip žmogaus teisės, kuriose yra remiamasi prielaida, kad ir vyrų, ir moterų teisės yra vienodos, tai jokių sutartinių santykių registracijai taikyti apribojimus, kurie yra diskriminaciniai pagal lytį, rasę, tautybę ir pan., negalima.
Taip, jūs teisingai supratote. Būtent juridinis šeimos apibrėžimas, kuriame šeima įvardinama, kaip valstybės nustatomas ir įstatymais apibrėžiamas vienetas, o santuoka – kaip tam tikras sutartinis aktas, kylantis iš valstybės ir įstatymų – tai garantija, kad gėjų ir lesbiečių santuokos bus. Bus vien todėl, kad jei įstatyminis reguliavimas yra, tai diskriminacija pagal lytį negalima. Ir anksčiau ar vėliau šitai atsiras, nes priešingu atveju gaunasi tiesiog prieštaravimas naudojamiems reikalavimams dėl žmogaus teisių ir nediskriminavimo.
Aišku, iš principo įmanoma padaryti ir tokį variantą, kur remiamasi visokiais teisiniais ar panašiais apibrėžimais, kas yra šeima ir kaip ji turi atrodyti, ir kad ta šeima būtų iš vyro ir moters. Tik vat patirtis rodo, kad kai užmirštama šeimos prigimtis ir vietoje to taikomi visokie reguliaciniai kliedesiai**, tai geriausiu atveju gaunasi kažkas panašaus į tai, kas buvo SSRS ar III Reiche. O blogesniu atveju – ir išvis kaip kokiame nors laukiniame režime, kur moterims apipjaustymus daro. Tokie variantai patraukliai atrodytų nebent kai kuriems puspročiams, panašiems į vėlgi kai kuriuos talibano veikėjus.
Taigi, jei esate natūralas, kuriam šeima yra toji natūraliai vaikus gimdanti – tai čia reikia įsisąmoninti, kad toji šeimos sąvoka yra visiškai neteisinė ir nevalstybinė, o kylanti iš biologiškai įgimto, instinktyvaus ir neabejotinai objektyvaus vaikų darymo imperatyvo. Taigi, iš to seka, kad jei norite, jog būtent natūralios (biologiškai besidauginančios) šeimos sąvoka būtų pirminė – su konservišku reguliaciniu talibanu jums nepakeliui.
O jeigu jūs esate gėjus ar lesbietė ir norite santuokos – galit kovoti už tą esą “tradicinę” (o realiai – sovietūchiškai reguliacinę) trenktų talibanščikų šeimos koncepciją. Nes būtent tai ES reguliavimų fone yra laiptelis į gėjų ir lesbiečių santuokas, kurios prie to formalaus šeimos apibrėžimo taps neišvengiamomis. O tuo pačiu tai bus laiptelis ir į tą patį tradicines šeimas kraupinantį įvaikinimą vienalytėse šeimose***. Taigi laiptelis, kuris yra spąstai tam pačiam talibanui, kuris šitą reikalą sugalvojo. Ir jie apie šitus spąstus neįtaria, nes jie yra buki, kaip sovietinis špyžinis radiatorius.
O koks sprendimas būtų, kuris ir vienus ir kitus tenkintų? Ogi tiesiog šeimos apibrėžimą kildinti iš tos biologijos (t.y., iš šeimos fakto, o ne iš reguliuojamos registracijos), tuo tarpu tiems, kam reikia – palikti tiesiog galimybę sudarinėti sutartis dėl bendro gyvenimo (o to, beje, išties ir reikia gėjams bei lesbietėms – tiesiog kad jie būtų teisiškai įgalinti rūpintis vienas kitu).
————————
* Semantinė analizė visai nėra tas briedas, kurį įsivaizduoja tūpos kalbainiškos lervos, pasakojančios, kad žodis “lerva” negali reikšti kalbainių, o jei jie taip vadinami, tai čia perkeltine prasme, vadinasi reikia rašyti kabutėse. Bet tai nesvarbu, ką lervos aiškina, nes jos tūpos ir joms per sudėtinga. Taigi, susipažinkite su faktu: kokią prasmę ir reikšmę žodžiui suteiki, tokia ji ir yra. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami du prasmės suteikimo mechanizmai: juridinis (reguliacinis) ir natūralus (instinktyvus, biologinis).
** Kai tik pradedama reguliuoti, kas ta šeima, tai reguliuotojai susiduria su klausimu, kas tas seksas. Ir pradeda reguliuoti seksą. Ir vaikų darymą, gimdymą bei auginimą. Štai tada ir atsiranda panašūs fyntai, kaip Viduramžiais Europoje kai kur pasitaikydavo, kai specialios komisijos stebėdavo, kaip jaunieji pirmą naktį daro ir ar viską daro teisingai, kaip knygose parašyta. Reguliavimai yra tokie reguliavimai.
*** Kiek nukrypstant nuo temos: dabar stumia dar kažkokį įstatymą, kad vaikai gali būti atimdinėjami iš šeimų, kurios kažkuo nepatiko kažkokioms inspekcijoms (o tai, beje, kelia šiurpą visiems, bent miglotai įsivaizduojantiems, kaip dirba valdiški nomenklatūrininkai) – irgi savo kilme yra reguliaciniai. Vaikas, suprantate, valstybės reguliuojama nuosavybė, kilusi iš valstybės nustatytų apibrėžimų ir valstybiškai reguliuojamos šeimos. Sovietmečiu tokia sistema veikė, ypač prie Stalino – būdavo atimdinėjamos tėvystės/motinystės teisės, vaikai atimami iš šeimų ir siunčiami į internatus (savo esme – pagal Antono Makarenkos koncepcijas organizuotas kolonijas, skirtas tam, kad vaikai būtų auklėjami taip, kaip nori valstybė). Nomenklatūriniai veikėjai viską nori reguliuoti. Reguliuoti šeimą, reguliuoti santuoką, reguliuoti vaikus, reguliuoti, kaip kam kalbėti ir taip toliau. Tai yra socialistinės padugnės, kurios tiesiog dangstosi, esą kitaip negali nieko padaryt.
