Spalio 10 d., V. Mykolaičio – Putino gatvėje 13, prie namo, kuriame gyveno V. Sezemanas, atidengta atminimo lenta. Lentą atidengė Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretorius Mindaugas Šivickas ir V. Sezemano sūnus Georgijus.
Atminimo lentos autorius – skulptorius Balys Gudas, kuris atstovauja konkursą laimėjusiai Ramunės Bernadišienbės firmai „Romos projektai“ pažymėjo, kad jam kuriant atminimo lentą buvo didelė garbė prisiliesti prie V. Sezemano.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto Tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas, keletas Savivaldybės administracijos atstovų.
„Kaune gyveno daug žymių žmonių, dabar įamžiname jų atminimą. V. Sezemanas yra klasikinės filosofijos atstovas, aukštos erudicijos ir moralės žmogus. Jis slėpė žydus. Skaitė paskaitas Kauno ir Vilniaus universitetuose, parašė apie 100 kūrinių, kurie išversti į daugelį kalbų.
Nors už savo veikalus ir pažiūras kalėjo, tačiau vis dėlto atėjo laikas, kai jo darbai yra įvertinti, išvysta pasaulio šviesą. Kitaip ir negali būti, nes V. Sezemanas – pasaulinio lygio filosofas“, – kalbėjo filosofas, Kovo 11-osios Akto signataras Bronius Genzelis.
Suomijos ambasados Lietuvoje darbuotoja Rytė Baublytė-Savaja dėkojo už atminimo lentos atidengimą, išreiškė viltį, kad V. Sezemano darbai gyvens naują gyvenimą.
Į šventę atvyko V. Sezemano sūnus Georgijus, jo sūnūs ir vaikaičiai.
„Ištrėmus tėvą, aš gyvenau pas močiutę. Ji man aiškino, kad tiems, kas klausia, kur tavo tėvas, reikia atsakyti, jog jis miręs. Aš jos klausiau ir su ašaromis akyse vis kartojau atsakymą. Į Lietuvą tėvas grįžo 1956 m. (atminimo lentoje yra netikslumas, gal jis bus ištaisytas – įrašyta 1958 m. D. M. ), dirbo Vilniaus universitete.
Išvertė Aristotelio veikalą apie sielą. Per kratas prapuolė daug rankraščių. Tėvas nebuvo tinkamai įvertintas, tik 1970 m., kai išėjo veikalas „Estetika“, tuomet atsivėrė durys į filosofijos mokslo aukštumas. Jo raštai buvo paslėpti kaimo malkinėje. Gerai, kad atsitiktinai buvo surasti. Dėkojame Kauno miesto savivaldybei, Kultūros skyriui už tai, kad įamžino mano tėvo atminimą.“
V. Sezemano atminimui VDU yra pavadinta auditorija, Vilniuje yra Sezemano gatvė. Lietuvoje Sezemano įtakoje „išaugo“ keletas ryškių filosofų, jie apsigynė disertacijas: Kristina Rickevičiūtė ir kt.
Į atminimo lentos atidengimo ceremoniją atvyko atstovai iš Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų, Vilniaus universiteto, Kauno humanitarinio fakulteto dekanas Saulius Gudas (skulptoriaus, kūrusio atminimo lentą, Balio Gudo tėvas). Jie sakė, kad Lietuva gali didžiuotis, jog pasaulinio garso filosofas V. Sezemanas didžiąją gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, čia skaitė įvairius kursus Lietuvos universitetų studentams, parašė pasaulio mokslininkų dėmesio vertus kūrinius.
Pagrindiniai filosofijos principai išdėstyti gnoseologijos studijoje, ypač veikale „Pažinimo problema“ (3 dalių veikalas, išspausdintas 1926-1930 m., vokiečių kalba).
Profesorius stengėsi pagrįsti tokią realizmo koncepciją gnoseologijoje, kuri apimtų visas žinojimo rūšis (ne tik mokslinį pažinimą), paaiškintų dvasinės veiklos formų, kultūros vertybių (etinių, estetinių ir kt.) savitumą.
Bendruosius savo filosofijos principus V. Sezemanas pritaikė ir konkretizavo specialiuose dvasinės kultūros formų, ypač estetikos, tyrimuose „Estetika“, kuri išspausdinta 1970 m.
Atminimo lentos atidengimo iškilmėse grojo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai.
