Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba nusprendė pakeisti mišrių komunalinių (buitinių) atliekų susikaupimo normų nustatymus. Nuo kitų metų daugiabučiuose namuose gyvenantys ir už atliekų išvežimą pagal buto plotą mokantys kauniečiai už atliekų išvežimą mokės 8 proc. mažiau. Per metus miestiečiai sutaupys apie 650 tūkstančius litų.
Miesto ūkio ir energetikos komitetui pasiūlius, Savivaldybės administracija ir UAB “Kauno švara” svarstė tarifo už atliekų išvežimą sumažinimo galimybę. Siūlymui buvo pritarta, o šiandien miesto taryba patvirtino sprendimą.
Kainą sumažinti leido tai, kad po Tarybos sprendimo apmokestinti daugiabučių namų gyventojų atliekų išvežimą pagal buto plotą, padaugėjo mokančių už atliekų išvežimą.
„Įvedus naują tvarką, 3000 individualių namų savininkų sudarė sutartis dėl šiukšlių išvežimo. Tai parodo, kad jie ankščiau nemokėjo už šią paslaugą. Pagal demokratijos principą visi turėtų būti lygūs, ir mokesčiai visiems turėtų galiotų tie patys“, – sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Metinė atliekų susikaupimo norma gyventojams nuo sausio bus 0,83 kub. m. kvadratiniam metrui naudingo gyvenamojo ploto. Kaina sumažėjo (su PVM) nuo 0,25 iki 0,23 Lt už kv. m. Daugiabučiams kaina (maksimalus apmokestinamas plotas 100 kv. metrų ir daugiau) sumažėjo nuo 9 Lt. iki 8,30 Lt. Vieno ir dviejų butų (individualiems) namams (maksimalus apmokestinamas plotas 150 kv. metrų) kaina sumažėjo nuo 13,50 iki 12,45 Lt.
Iki šių metų balandžio 1 d. daugiabučių namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą buvo paskaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotu gyventojų skaičiumi ir metine atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui.
Pastaraisiais metais buvo pastebėtos tendencijos, kai gyventojai išsiregistruoja iš butų ir pristato pažymas, kad bute niekas negyvena. Patikslinus informaciją pas elektros energijos, vandens tiekėjus paaiškėjo, kad daugelyje butų, kuriuose nėra registruotų gyventojų, elektros energija ir vanduo vis tik naudojamas. Taip pat nemaža dalis gyventojų gyvenamąją vietą deklaruoja savivaldybėje ir taip apeina atliekų tvarkymo mokestį.
Kadangi už atliekų tvarkymą gautos lėšos nepadengdavo atliekų tvarkymo išlaidų, reikėjo didinti atliekų tvarkymo įkainį arba ieškoti alternatyvos. Pasitelkus kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, buvo nuspręsta atliekų susikaupimo normą susieti su butų naudingu plotu.
