Kaunas kelias dienas šventė Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
Valstybės diena Kaune visada pažymima iškilmingai. Į minėjimus ir kitus renginius kauniečiai ateina patriotiškai, šventiškai nusiteikę. Valstybės diena tampa ir asmenine švente. Renginiuose žmonės sveikina vieni kitus, pasikalba apie valstybės praeitį ir dabartį. Į renginius einama kartu su vaikais ir vaikaičiais. Taip perduodamos gražios tradicijos.
Niekur kitur, tik Kaune, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kur dega Amžinoji ugnis, pakeliama Vyčio Kryžiaus vėliava.
Santakoje žiūrovai išvydo Vytauto Rumšo (vyresniojo) režisuotą Just. Marcinkevičiaus dramą „Katedra”, kurioje nagrinėjama žmogaus ir valdo atsakomybė už valstybę, kiekvieno žmogaus pareiga valstybei ir sugebėjimas savo sieloje susikurti katedrą.
Valstybės dienai ir Žalgirio mūšio jubiliejui Kauno pilies prieigose vyko tradicinis, jau 9-tasis festivalis “Operetė Kauno pilyje”. Šį kartą jis buvo skirtas intelektualiai prancūzų muzikai. Kūrinius atliko Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjai.
Liepos 6-ąją Kauno pilies prieigose muzikos gerbėjai klausėsi V. Bartulio oratorijos premjeros “Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto padėka Lietuvai ir jos žmonėms, laimėjus Žalgirio mūšį”. Prieš tai visi kartu giedojo Lietuvos himną.
Po to vyko lietuviškų karo dainų vakaras, kuriame dalyvavo Veronika Povilionienė. Į renginius Santakoje susirinko tūkstančiai kauniečių.
Sporto gerbėjams Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) surengė žaidynes S. Dariaus ir S. Girėno stadione.
Vytautui Didžiajam Kaune skiriamas ypatingas dėmesys. Čia pastatytas paminklas, jo vardu pavadintas muziejus, o visai neseniai Aleksoto tiltui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Kaune veikia ir Vytautų klubas.
Šiais metais Vytautui Didžiajam skiriamas dar didesnis dėmesys, nes šitaip parodomas dėkingumas už pergalę Žalgirio mūšyje 1410 metais. Švenčių metu Vytauto Didžiojo paminklas papuoštas ąžuolo lapų vainiku ir gėlėmis. Prie paminklo liepos 6 dieną vyko minėjimas.
Prieš šventes Nemuno ir Neries santakoje buvo atidengtas paminklinis akmuo su bareljefu pirmajam Kauno paviečio seniūnui Jonui Sungailai, Trakų kaštelionui, Kauno vėliavos vadui Žalgirio mūšyje atminti.
Prie akmens atidengimo prisidėjo penkios įmonės. Bareljefą sukūrė skulptorius Erikas Daugulis ir architektas Vladas Mačys, o iš bronzos išliejo skulptorius Žilvinas Pabrinkis. Akmenį parinko UAB “Kauno keliai”, UAB “Kauno kranai” skyrė kraną, o kitus darbus atliko UAB “Akmelita ir ko”. Pastaroji įrengė pamatą ir pastatė paminklą. „Kelių remonto grupė” skyrė skaldos paminklo pagrindams. UAB “Lietuvos dujos” skyrė lėšų medžiagoms įsigyti.
Santakoje taip pat pristatytas vyko lenkų dailininko J. Mateikos paveikslas “Žalgirio mūšis”. Paveikslo reprodukcija (40 kv. m) sukurta Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva.
